Premjerė teigė, kad vizitas į Ukrainą planuotas jau kurį laiką, tačiau sutapo, kad I. Šimonytė į Ukrainą vyko tuo metu, kai susiklosčiusi ypač sudėtinga situacija regiono saugumo kontekste.
Susitikimuose Kijeve su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, premjeru Denysu Šmyhaliu ir Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku aptarta saugumo situacija, Lietuvos parama Ukrainai, santykiai su ES ir NATO, Ukrainos vykdomų reformų svarba.
„Praktiškai visuose susitikimuose aptarta regiono saugumo situacija, iššūkiai, kurie kyla dėl Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienų, bet jau ne tik Rusijos teritorijoje, bet taip pat ir Baltarusijos teritorijoje, ką mes ir mūsų kaimynai, kitos Baltijos šalys, vertiname kaip labai didelį ir reikšmingą situaciją keičiantį veiksnį, jeigu po šių vadinamųjų pratybų dalis karių, karinės technikos ar ginkluotės liktų Baltarusijos teritorijoje“, – nuotolinės spaudos konferencijos metu kalbėjo I. Šimonytė.
„Daug dirbam ir kalbam ir už Ukrainą, ir apie Ukrainą, bet taip pat ir apie mūsų bendresnį regiono saugumą su kitų valstybių [vadovais], ar Europos Sąjungos, ar NATO formatuose. Ir ta diskusija yra pati intensyviausia.
Vis dar esame toje situacijoje, kai atrodo, kad ponas Putinas bando laikyti atviras visas opcijas, dar visi sveiko proto žmonės tikisi, kad yra šitai situacijai yra kažkoks diplomatinis sprendimas. Bet, nepaisant to, esame budrumo fazėje, teikiame pagalbą Ukrainai, ruošiamės netikėtumams ir patys“, – pridūrė I. Šimonytė.
Premjerė pažymėjo, kad dėl teikiamos pagalbos ir solidarumo, Lietuvos vardas Ukrainoje tariamas su didžiule pagarba.
„Yra labai matoma tai, ką Lietuva daro Ukrainos labui ir labai vertinama“, – sakė I. Šimonytė.
Putinui patinka, kad Maskvą lanko pasaulio lyderiai
Premjerė teigė, kad po V. Putino susitikimų su pasaulio lyderiais, ji neskubėtų daryti optimistinių vertinimų.
„Praktinė reikalo pusė tokia, kad [kariuomenės] telkimas vyksta ir tai gali būti ir toliau savo derybinės pozicijos stiprinimo dalis. Manau, kad ponui Putiną teikia didelį malonumą tai, kad Maskvą lanko vienas po kito pasaulio lyderiai ir bando įtikinti poną Putiną deeskaluoti. Akivaizdu, kad taip lengvai šito malonumo, matyt, paleisti nepavyktų. Geriausiai situaciją deeskaluos darbai, ne žodžiai.
Kas yra svarbiausia, kad Vakarų valstybės, NATO, Europos Sąjunga, ir NATO bendrai su Europos Sąjunga, ir Jungtinės Valstijos <...> laikosi tų pačių principų, kad negali būti jokios kalbos apie įtakos zonas, apie kelių rūšių NATO nares, apie veto teisę spręsti kitų valstybių likimą ir pasirinkimą dėl saugumo formatų ir sąjungų. Tai svarbiausios žinios“, – dėstė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovės tikinimu, diplomatijos martonas rodo, kad apie Ukrainą telkiasi laisvojo pasaulio šalys.
„Yra visuotinai sutarta, jog negali būti absoliučiai jokios kalbos apie šalies likimo sprendimą jai nežinant, jai už nugaros. <...> Diplomatinės pastangos įvairiomis kryptimis, kaip jos bevyktų, ar kalbantis tarpusavyje, ar keliant klausimą vakariečių formatuose, <...> visas šis aktyvumas rodo, kad Ukraina turi labai daug draugų“, – sakė I. Šimonytė.
Pirmąją vizito dieną Lietuvos Vyriausybės vadovė padėjo gėlių prie Nežinomo kareivio kapo, prie memorialų Holodomoro, Maidano ir karo Rytų Ukrainoje aukoms.
Taip pat numatytas susitikimas su Lietuvos kariais, dalyvaujančiais Lietuvos karinėje mokymų misijoje Ukrainoje.
Planuojama, kad penktadienį Lietuvos Vyriausybės vadovė lankysis Luhansko srityje.
