Ministrė pirmininkė ketvirtadienį davė interviu „Žinių radijui“, kur įvertino Laikinosios tyrimo komisijos, tyrusios kišimąsi į 2019 metų prezidento rinkimus, darbo rezultatus. Komisija nutarė, kad prezidentas buvo pažeidžiamas, nes jo aplinkoje sukosi asmenys, susiję su baltarusiškų trąšų verslu, taip pat konstatavo, kad Gitanas Nausėda galėjo pažeisti priesaiką ir Konstituciją, nes neatsakė į komisijos klausimus.
„Man atrodo yra keli dalykai, kuriuos svarbu paminėti. Savo politinėje karjeroje aš, turbūt, esu liudijusi kokiose keturiose parlamentinėse tyrimo komisijose, kur ne visais atvejais man atrodė, kad klausimai yra užduodami korektiški, ne visais atvejais atrodė, kad tie žmonės, kurie komisijoms vadovauja ar komisijose dirba, yra objektyvūs mano atžvilgiu, bet man niekada nebuvo šovusi į galvą mintis, kad aš galiu atsisakyti liudyti komisijai ir atsakyti į klausimus, kokie tie klausimai bebūtų“, – kalbėjo premjerė.
„Jeigu tu neturi, ko slėpti, tai į visus klausimus gali imti ir atsakyti. Žodžiu ar raštu – čia technikos klausimas, juolab, kad, kaip aš suprantu, komisija buvo sutikusi su tuo, kad prezidentas į klausimus atsakytų raštu ir tarsi tokį viešą pažadą ar samprotavimą iš pono G. Nausėdos, man atrodo, mes visi girdėjome. Kodėl taip neatsitiko, aš nežinau, prezidentas pats turėtų tą aiškinti. Bet nesileidžiant į kažkokius detalesnius vertinimus ir šito elgesio kvalifikavimą, tai liudija minimum nepagarbą Seimui, kaip institucijai“, – sakė I. Šimonytė.
Tačiau paklausta, ar palaikytų apkaltos inicijavimą prezidentui, premjerė kalbėjo, jog šiuo atveju žiūrima per toli į priekį, nes apkaltos organizavimas yra sudėtingas keliapakopis procesas, nors Seimas dar tik ketvirtadienį svarstys, ar pritarti Laikinosios tyrimo komisijos išvadoms.
Vis tik I. Šimonytė teigia, kad prezidentas savo kadencijos metu parodė, jog būti visiems lygiai teisingu jam nėra lengva.
„G. Nausėda ne kartą per savo kadenciją yra įvairiais būdais parodęs, kad būti visiems lygiai teisingu jam nėra lengva. Ir jeigu kažkas jam neatrodo politiškai priimtinas ar kažkaip parankus, tai tuomet viskas bandoma nurašyti į politinės kovos ar politinių nuoskaudų kertelę, nors, mano supratimu, tokio rango pareigūnams yra keliami aukščiausi skaidrumo reikalavimai, jie turi turėti savyje drąsos į klausimus atsakyti“, – kalbėjo premjerė.
Laikinoji tyrimo komisija pasisakė ir dėl kai kurių valstybės institucijų elgesio. Pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis buvo apkaltintas teikęs klaidinančią ar tikrovės neatitinkančią informaciją, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Linas Pernavas – apsunkinęs komisijos darbą, nes nepateikė kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos, o Generalinė prokuratūra nesiėmė jokių veiksmų, kad tinkamai užtikrintų pranešėjo iš Valstybės saugumo departamento apsaugą.
„Turiu pasakyti, kad aš šiek tiek apmaudauju, jog kai kurių institucijų vadovai nepasinaudojo proga ir šita komisija bei toliau viešumoje teigia tai, kas nėra tiesa. Tai yra tai, kad buvo tikrinami visi kandidatų štabai, visi vienodai, visi tais pačiais principais. Juolab, kad kalbama apie 2018 metų vasarą, kai manęs, kaip kandidatės, iš viso gamtoje nebuvo. Tiesą sakant, nebuvo gamtoje, kaip kandidato, ir G. Nausėdos. Nežinau, ar gera yra situacija, kai žmonės, nuo kurių profesionalaus darbo ir aiškaus procedūrų bei principų laikymosi priklauso nacionalinis šalies saugumas, jokiu žanrus nesutinka atsakyti į klausimus tautos atstovybei“, – sakė I. Šimonytė.
Šiuo savo pasisakymu ji referavo į Valstybės saugumo departamento direktoriaus D. Jauniškio teiginius, neva departamentas visų kandidatų į prezidentus štabus bei rėmėjus tikrino panašiai, o G. Nausėdos štabas niekuo nebuvo išskirtas. Tačiau komisijos surinkti duomenys ir Valstybės saugumo departamento pranešėjo Tomo Gailiaus liudijimas rodo ką kita.
Laikinosios tyrimo komisijos išvados TRUMPAI
- VSD direktorius D. Jauniškis 2018-2019 metais rinko žvalgybos informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjus, politinę komandą, štabo narius.
- Nepavyko patvirtinti VSD direktoriaus D. Jauniškio teiginių, kad žvalgybos informacija buvo renkama apie visų kandidatų į prezidentus aplinką.
- D. Jauniškio pavedimu tikrinti asmenys yra stambių Lietuvos įmonių vadovai, akcininkai, kurie kartu yra ir SEB banko klientai.
- Prezidento rinkimų metu galiojęs teisinis reguliavimas, komisijos nuomone, sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų, o tą akcentavo Vyriausioji rinkimų komisija bei reklamos stebėseną vykdžiusi įmonė TNS LT. Bet komisija neturėjo galimybių įvertinti realių prezidento rinkimų kandidatų išlaidų.
- Komisija mano, kad prezidento G. Nausėdos ir jo aplinkos palaikomi ryšiai su asmenimis, kurie susiję su baltarusiškų trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis, daro prezidentą pažeidžiamą.
- Generalinė prokuratūra nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad pranešėjo informacija būtų tinkamai ištirta per trumpiausią laiką, o kriminalinės žvalgybos metu nebuvo visapusiškai patikrinta ir įvertinta visa informacija.
- Valstybės institucijos neužtikrino pranešėjo T. Gailiaus konfidencialumo, jo asmens duomenys buvo atskleisti žurnalisto Mariaus Laurinavičiaus. Komisija nustatė, kad VSD glaudžiai bendradarbiauja su kai kuriais nuomonės formuotojais.
- STT vadovas Linas Pernavas apsunkino komisijos darbą atsisakydamas pateikti kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją, piktnaudžiavo pareigomis, klaidino komisiją.
- VSD vadovas D. Jauniškis liudydamas komisijai pateikė klaidinančią, tikrovės neatitinkančią informaciją, kai kuriuos duomenis nuslėpė.
- Prezidentas G. Nausėda, neatvykdamas į komisijos posėdį ir nepateikdamas atsakymų į raštu suformuluotus klausimus kliudė komisijai atlikti funkcijas, savo veiksmais (neveikimu) pažeidė priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus bei Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostatą.
Kodėl buvo sukurta komisija?
Laikinoji tyrimo komisija Seime buvo sukurta nagrinėti Valstybės saugumo departamento buvusio darbuotojo Tomo Gailiaus pateiktą informaciją apie tai, kad 2018-2019 metais žvalgyba galėjo būti pasitelkta patikrinti formaliai dar neįregistruoto kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjus bei politinę komandą, nors įstatymai tokių procedūrų nenumato. Taip veikiausiai G. Nausėda siekė išvengti politinių rizikų per rinkimų kampaniją, tačiau paprastai demokratinėse valstybėse kandidatai negali draugystės pagrindais prašyti žvalgybos tarnybų paslaugų.
T. Gailius visą turimą informaciją pateikė tuometiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui, kuris dabar buvo pasirinktas vadovauti Laikinajai tyrimo komisijai. Anuomet Generalinė prokuratūra buvo pavedusi Specialiųjų tyrimų tarnybai patikrinti pateiktą informaciją, T. Gailiui suteiktas pranešėjo statusas, bet ikiteisminis tyrimas galiausiai nebuvo pradėtas.
Paskui T. Gailiaus tapatybė Valstybės saugumo departamente tapo aiški, pareigūnas išėjo iš darbo, įsidarbino sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėju antikorupcijos klausimais. Seimui nutarus sukurti Laikinąją tyrimų komisiją, T. Gailius išėjo iš darbo ir išsiviešino, nors jo pavardę jau anksčiau buvo paskelbęs žurnalistas Marius Laurinavičius.
