Planai sudaryti galimybę Lietuvos gyventojams tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) nukeliami neapibrėžtai ateičiai.
Iš šių metų biudžeto projekto išbraukus 2,5 mln. litų individualaus konstitucinio skundo koncepcijai įgyvendinti šio instituto steigimas pakibo ant plauko.
BNS žiniomis, į susidariusią padėtį premjero Andriaus Kubiliaus ir Seimo vadovybės dėmesį bando atkreipti KT pirmininkas Kęstutis Lapinskas.
Vyriausybei ir Seimui išsiųstame rašte teigiama, kad neskyrus papildomų lėšų atsisakoma prielaidų sukurti individualaus konstitucinio skundo institutą.
Pagal užpernai vasarą patvirtintą individualaus konstitucinio skundo koncepciją per 2010 metų antrąjį pusmetį minėtas institutas turėjo būti įtvirtintas.
Iš pradžių šių metų biudžeto projekte tam tikslui buvo numatyta skirti 2,5 mln. litų, bet naujai Vyriausybei peržiūrėjus projektą šių lėšų nebeliko.
Sudarius galimybę fiziniams ir juridiniams asmenims tiesiogiai kreiptis į KT, gerokai padaugėtų skundų, dėl to prie KT pastato Vilniuje ketinta statyti priestatą ir įsteigti papildomų etatų.
„Naujų patalpų statyba ir etatų kūrimas būtų nesuprantami esant tokiai krizei“, - trečiadienį padėtį BNS komentavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras.
Anot jo, individualaus konstitucinio skundo institutas - brangus malonumas. „Mes jo kol kas negalime sau leisti. Individualus skundas yra tik brandžiose, pasiturinčios valstybėse“, - sakė parlamentaras.
Jis teigė, kad individualaus konstitucinio skundo koncepcijos įgyvendinimo terminus teks atidėti.
Tokios pat nuomonės laikosi ir teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Jo teigimu, individualaus konstitucinio skundo instituto kūrimas susijęs su didele finansine našta. „O tai labai rimtas motyvas atidėti koncepcijos įgyvendinimą“, - BNS sakė ministras.
Jis pripažino, kad šiemet nėra galimybių įkurti minėtą institutą. „Vyriausybės programoje tai numatyta. Per ketverius metus turėtume šį darbą padaryti“, - tvirtino R. Šimašius.
2007 m. liepą Seimas pritarė individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimui. Pagal patvirtintą koncepciją, į KT galėtų kreiptis visi piliečiai, įmonės ir organizacijos, kurių konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos ir kurie yra išnaudoję visas kitas teisinės gynybos priemones.
Šiuo metu dėl Seimo priimtų įstatymų ir kitų aktų atitikties Konstitucijai į KT gali kreiptis visas Seimas arba parlamentarų grupė, Vyriausybė bei visų lygių teismai. Prezidentas KT gali skųsti Vyriausybės ir Seimo nutarimus.
Individualius skundus KT gali teikti daugelis Europos valstybių piliečių.
Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o prezidento ir Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.