Apie tai – pokalbis su Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesore, imunologe Aurelija Žvirbliene.
Girdime, kad visa Europa baiminasi dėl Didžiosios Britanijos viruso mutacijos. Gal jau aišku, kiek ši mutacija „piktesnė“? Gal ji sukelia sudėtingesnes ligos formas?
Kol kas duomenys yra tokie, kad ši viruso atmaina tik labiau užkrėčiama. Jis nėra labiau pavojingas. Tai reiškia, kad mirštamumas nuo tos atmainos, bent kol kas, neatrodo, kad būtų didesnis.
Kaip greitai virusas gali mutuoti? Dabar vakcina džiaugiamės, bet galbūt jis taip greitai gali mutuoti, kad vakcinos nespės adaptuotis?
Tos mutacijos – visiškai neprognozuojamas dalykas. Kuo labiau pasaulyje virusas plinta, tuo labiau jis į savo genomą gali įvelti klaidų. To proceso mes paveikti negalime. Numatyti iš anksto, kurti vakciną iš anksto, kuri būtų prieš būsimus naujus variantus – neįmanoma.
Kaip žvelgiate į tą skiepijimą, kuris vykdomas pas mus? Buvo vienos įmonės vakcinos, dabar atsiranda kitos. Kokį rezultatą galime pasiekti skiepydami tokiais tempais?
Kol kas turime turime duomenų, kad vakcina apsaugo 6 mėnesius. Gali būti, kad ji apsaugo ir ilgiau. Tie asmenys, kurie buvo paskiepyti klinikinių tyrimų metu, jie bus stebimi dar bent 2 metus. Tikiu, kad gamintojas duomenų pateiks ir daugiau. Kalbant apie skiepijimo greitį – jis apribotas tuo, kiek atkeliauja vakcinos ir kiek gamintojas spėja pagaminti. Kai tos vakcinos atkeliaus daugiau, tai skiepijimo tempas taip pat padidės.
Visą pokalbį žiūrėkite video reportaže, kurį rasite straipsnio pradžioje.