Šiuo metu daugiau veiklų atveriantį Galimybių pasą gali gauti tik koronavirusu persirgę asmenys (jei diagnozė patvirtinta ne daugiau kaip prieš 180 d.), nuo infekcijos pasiskiepiję arba turintys galiojantį neigiamą testą. Jei tai greitasis antigeno testas, jis galioja 24 val., jei PGR – 72 val.
Tačiau dalis gyventojų, norėdami pasinaudoti Galimybių pasu, jaučiasi nustumti į šalį, mat yra persirgę koronavirusu ir turi antikūnų, tačiau įrašo apie tai e.sveikatoje nėra. Negana to, net ir oficialią diagnozę gavę asmenys po pusės metų imuniteto „netenka“, nors turi antikūnų, kurių kiekis nesumažėja ir praėjus metams po susirgimo.
Atsiranda daugiau mokslinių duomenų
Kaip portalui tv3.lt patikino premjerės patarėja sveikatos ir socialinės apsaugos klausimais Živilė Gudlevičienė, minėtuosius klausimus pavesta apsvarstyti Vyriausybės ekspertų tarybai.
„Davėme ekspertams užduotį, jog į tuos neatsakytus klausimus, susijusius ir su imuniteto pasu, ir imunitetu persirgus, kad jie pasirengtų, panagrinėtų naujausią esamą mokslinę literatūrą ir pateiktų savo išvadas.
Bet ir pati esu mačiusi, kad imunitetas trunka ir 12 mėnesių. Ir tai normalu, nes tiesiog stebėsenos periodas ilgėja. Juk žmonėms persirgus praėjusiais metais tik dabar tie duomenys pasiekia, kad antikūnai ir po tokio laiko yra nustatomi“, – kalbėjo ji.
Pernai sirgusieji Nemenčinėje dar turi antikūnų
Tai, kad imunitetas po persirgimo laikosi ir ilgiau nei metus, patvirtina ir Lietuvoje atliktas tyrimas. Kaip nurodė VU Gyvybės mokslų centro imunologė, profesorė Aurelija Žvirblienė, tai paaiškėjo ištyrus dar pernai pavasarį COVID-19 sirgusius Nemenčinės gyventojus.
„Dar kartą patikrinus pereitą pavasarį COVID-19 sirgusius žmones, matome, kad pakankamai daug žmonių tebeturi antikūnų praėjus metams po persirgimo, nors antikūnų lygis ir sumažėjęs. Taigi duomenų atsiranda vis daugiau“, – aiškino mokslininkė.
Visgi ji teigė, kad kol kas sunku pasakyti, ar galėtų dabar persirgusiems taikomas pusmečio laikotarpis išsitęsti iki metų.
„Galima remtis tik moksliniais tyrimais, jų dar nėra daug atlikta. Bet tikrai daugumai žmonių, ką parodė ir mūsų tyrimas, antikūnai išlieka net ir praėjus 12 mėnesių ir ilgiau. Tai sprendžiant pagal tai toks sprendimas ir būtų galimas, bet vis tiek išlieka rizika.
Be kita ko, tą geriausiai parodytų ne antikūnų rodiklis, o užsikrėtimų nebuvimas tam tikroje persirgusių žmonių populiacijoje. Taigi apie apsaugą galėtume geriausiai spręsti matydami, kad persirgę žmonės tiek laiko neužsikrėtė“, – dėstė A. Žvirblienė.
Paklausta, ar apskritai galima lyginti, persirgus ar pasiskiepijus susidaro ilgalaikiškesnis imunitetas, mokslininkė patikino, kad tai išties sudėtinga.
„Visiškai neįmanoma to pasakyti, nes pirmi infekcijos atvejai prasidėjo 2020 m. pradžioje, o vakcinos pradėtos naudoti tik 2021 m. pradžioje. Tai tas laikotarpis yra žymiai trumpesnis, tad labai sunku lyginti“, – sakė ji.
Registrų centrą įpareigojo iki rugpjūčio 4 d.
Visgi nors apie antikūnų įtraukimo į Galimybių pasą klausimas keltas dar net nepasirodžius šiam įrankiui, dar išlieka daug klaustukų, kada tai taps realybe.
Iš pradžių Ekonomikos ir inovacijų ministerija žadėjo, kad šis klausimas bus išspręstas „artimiausiu metu“. Vėliau konkretizuota, kad tai bus padaryta birželį. Tačiau trečiadienį pasirodė informacija, kad reikiamus funkcionalumus išpildyti Registrų centrui yra pavesta iki rugpjūčio 4 d.
Kaip nurodė sveikatos apsaugos ministro patarėja Asta Riukienė, šiandien nėra galimybės panaudoti serologinių tyrimų rezultatų, nes dėl techninių kliūčių negalima automatizuotai apdoroti duomenų ir tai panaudoti Galimybių pase.
„Yra pavesta Registrų centrui atnaujinti duomenų suvedimo formą, kurios pagrindu būtų galima tuos rezultatus naudoti. (...) Esame gavę atsakymą, kad jie tą įsipareigojo padaryti iki rugpjūčio 4 dienos. Dar tariamės ir stengiamės tą terminą paankstinti“, – Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje kalbėjo ji.
„Žaliasis pasas“ antikūnų nenumato
A. Žvirblienė tuo metu pažymėjo, kad šie klausimai ekspertų dar nėra išdiskutuoti, nors pati teigė antikūnų įraukimo į Galimybių pasą idėjai pritarianti.
„Visgi buvo abejonių, kad testai yra skirtingi, ar galima tais testais pasitikėti. Ir europinis „žaliasis pasas“ antikūnų nenumato, kad jų buvimas būtų tinkama sąlyga pasui gauti“, – pridūrė imunologė.
Taip pat ji teigė, kad reikėtų įvertinti ir kitų šalių patirtį: „Kol kas nelabai tokių pavyzdžių turime. Net dėl persirgusiųjų skiepijimo situacija skirtinga. Pavyzdžiui, Prancūzijoje skiepijama tik viena doze, bet tas laikotarpis po persirgimo labai trumpas – nuo 3 iki 6 mėnesių. Lietuvoje gi šis laikotarpis yra ilgesnis – pusė metų, taip pat ir turintys antikūnų žmonės gali nesiskiepyti. Ir tai labai svarbu – tai moksliškai pagrįstas sprendimas.“
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad persirgusiems asmenims tik vieną vakcinos dozę gauti yra sveikiau.
Kaip savo ruožtu informavo Ž. Gudlevičienė, šiuo metu SAM rengia ir derina įsakymą, kad jau persirgusiems koronavirusu užtektų vienos skiepo dozės.
„Bet toliau laukia ir kiti sprendimai, nes, kaip minėjau, naujų duomenų atsiranda nuolatos ir pagal tai keičiami reikalavimai“, – pridūrė ji.
Kiek laiko Galimybių pasas galios?
Paklausta, kiek apskritai, planuojama, galios Galimybių pasas, jei epidemiologinei situacijai gerėjant veiklos ir taip atsivers, pašnekovė teigė, kad konkretaus termino kol kas numatyta nėra.
„Tačiau kadangi bet kokiu atveju daugelis žmonių ilgainiui įgis imunitetą COVID-19 infekcijai, ji taps sezonine liga. Taigi ir naudojama bus praktiškai iki to laiko, kol nebus patvirtinta, kad COVID-19 yra sezoninė infekcinė liga, tiek Galimybių pasas turėtų galioti“, – sakė premjerės patarėja.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat tvirtino, kad šalies viduje gerėjant epidemiologinei situacijai, tikėtina, su laiku mažėtų ir veiklų galimų tik su Galimybių pasu.
Portalas tv3.lt primena, kad nuo gegužės 24 d. Lietuvoje galioja vadinamasis Galimybių pasas, leidžiantis daugiau veiklų paskiepytiems, persirgusiems ar išsitestavusiems žmonėms.
Nuo birželio 1 d. įsigaliojo dar lankstesnės sąlygos besinaudojantiesiems Galimybių pasu.
