Šių metų pradžioje Lietuvos ekonomika grįžo į augimo kelią. Valstybės duomenų agentūros skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2024 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ekonomika ūgtelėjo 0,8, o palyginti su 2023 m. atitinkamu laikotarpiu, – 2,9 proc. Labiausiai prie tokios ekonomikos raidos prisidėjo apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo veiklos.
Po bene dvejų metų pertraukos apdirbamosios gamybos parduotos produkcijos apimtis paaugo reikšmingiau. Šių metų pirmąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos pardavimai, apskaičiuoti palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, per ketvirtį ūgtelėjo 2,6 proc. ir buvo 2,1 proc. didesni nei prieš metus. Pastarąjį kartą taip sparčiai apdirbamosios gamybos pardavimai augo tik prieš prasidedant rusijos karui Ukrainoje. Šiuo laikotarpiu pardavimus didino daugelis apdirbamosios gamybos sektorių, o pastebimiau jie sumenko tik mašinų ir įrangos gamybos įmonėse bei įmonėse, atliekančiose mašinų ir įrangos remonto bei įrengimo darbus. Labiausiai prie apdirbamosios gamybos pardavimų augimo prisidėjo chemijos pramonė, kurios kovo mėn. pardavimai buvo bene trečdaliu didesni nei vidutiniškai 2023 m., ir autopramonė – jos pardavimai po trumpalaikio stabtelėjimo praėjusių metų pabaigoje grįžo prie istoriškai aukšto lygio. Europos Komisijos skelbiamas apdirbamosios gamybos pasitikėjimo rodiklis leidžia tikėtis, kad artimiausią ketvirtį apdirbamoji gamyba tebeaugs – gerėja tiek įmonių lūkesčiai dėl gamybos apimties, tiek dėl darbuotojų poreikio. Vis dėlto stabilizavęsis vertinimas dėl turimų užsakymų lygio šiuo metu leidžia tikėtis tik gana santūraus pardavimų augimo artimiausiais mėnesiais.
Nuslopus kainų augimui ir palengva gerėjant ekonominei padėčiai, mažmeninės prekybos apyvarta, taip pat ir namų ūkių vartojimo išlaidos prekėms vėl didėja. 2024 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, mažmeninės prekybos apyvarta, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, padidėjo 2,1 proc. ir buvo beveik 2 proc. didesnė nei prieš metus. Paskutinį kartą taip sparčiai per ketvirtį mažmeninė prekyba augo tik 2021 m. viduryje. Pastaraisiais mėnesiais sparčiau didėjo daugelio prekių pardavimai, tik tekstilės, drabužių ir avalynės buvo parduota šiek tiek mažiau. Vėl atsigaunantį gyventojų išlaidų augimą galima sieti tiek su nustojusiomis sparčiai kilti kainomis, tiek su nebegriežtinama pinigų politika, tiek su vis dar palankia padėtimi darbo rinkoje. Tai sudarė sąlygas vis sparčiau didėti namų ūkių perkamajai galiai. Tą rodo ir jau pusmetį gerėjančios namų ūkių nuotaikos – jos šių metų pirmąjį ketvirtį buvo bene geriausios nuo COVID-19 pandemijos pradžios. Pozityviau namų ūkiai vertino tiek savo finansinės būklės pokyčius per pastaruosius metus, tiek ir lūkesčius dėl jos raidos artimiausiais metais – juos veikė ir optimistiškesnis visos šalies ekonominės raidos vertinimas. Tai darė palankią įtaką ir namų ūkių norui vartoti, pavyzdžiui, 2024 m. pradžioje nuomonė dėl tinkamumo esamu metu įsigyti didesnius pirkinius buvo geriausia nuo 2022 m. pradžios.
Padėtis paslaugų sektoriuje taip pat palanki – daugelio paslaugų veiklų pardavimai auga. Remiantis šių metų sausio–vasario mėn. duomenimis, apskaičiuotais palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, rinkos paslaugų sektoriaus pardavimai buvo 4 proc. didesni nei praėjusių metų paskutinį ketvirtį ir dešimtadaliu – nei prieš metus. Pardavimai didėjo daugelyje paslaugų sektoriaus veiklų, nedidelis jų krytis buvo fiksuotas tik profesines, mokslines ir technines paslaugas, taip pat apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančiose įmonėse. Iš paslaugų sektoriaus veiklų itin palankiomis tendencijomis išsiskyrė informacijos ir ryšių paslaugas, taip pat administracines ir aptarnavimo paslaugas teikiančios įmonės. Šių veiklų įmonės pastaraisiais mėnesiais demonstravo spartų plėtros tempą ir naujus mėnesio pardavimo rekordus. Vis dėlto paslaugų sektoriaus įmonių nuotaikos nėra optimistiškos. Europos Komisijos skelbiamas paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis šių metų pirmąjį ketvirtį buvo blogiausias per pastaruosius ketverius metus. Įmonių nuotaikas labiausiai blogino pasunkėjusi įmonių padėtis praėjusių metų pabaigoje ir silpnėjanti jų teikiamų paslaugų paklausa.
Po itin palankių praėjusių metų statybos sektoriaus aktyvumas menksta. 2024 m. sausio–vasario mėn. vidutinė statybos sektoriaus darbų apimtis, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo 7,5 proc. didesnė nei prieš metus, tačiau, palyginti su 2023 m. ketvirtuoju ketvirčiu, ji sumenko šiek tiek daugiau nei 4 proc. Šių metų pirmais mėnesiais sumažėjo visų pagrindinių statybos sektorių darbų apimtis. Gyvenamųjų pastatų statybos apimtis, tikėtina, kad mažės ir artimiausiais ketvirčiais. To leidžia tikėtis jau kurį laiką mažėjantis tiek pradėtų statyti pastatų, tiek nedidėjantis leistų statyti pastatų plotas. Negyvenamųjų pastatų statybos apimtį labiausiai riboja kurį laiką neaugusi ekonomika. O inžinerinių statinių statybos apimties sumažėjimas labiau sietinas su itin sparčiu augimu praėjusiais metais, kitaip tariant, aukšta palyginamąja baze nei reikšmingiau sumažėjusiu užsakymų skaičiumi. 2024 m. pirmais mėnesiais inžinerinių statinių statybos apimtis buvo beveik 30 proc. didesnė nei 2022 m., o tebeaugsiantys Europos Sąjungos paramos srautai turėtų palaikyti didelę šių statybos darbų apimtį ir šiais metais.
Lietuvos ekonomika artimiausiais ketvirčiais tebedidės. Tokia ekonomikos raida numatoma, nes tikimasi, kad palengva atsigaus paklausa pagrindinėse prekybos partnerėse, o tai palankiai veiks prekių ir paslaugų eksporto raidą. Taip pat nenustoti augti turėtų ir vidaus paklausa, ypač namų ūkių vartojimas. Vėl pradėjęs augti praėjusių metų pabaigoje, namų ūkių vartojimas turėtų išlaikyti šią tendenciją ir ateityje. Tai vyks dėl tebekilsiančių gyventojų pajamų, darbuotojams palankios padėties darbo rinkoje, mažėjančio gyventojų netikrumo dėl ateities. Nors tokia veržli investicijų raida, kokia buvo praėjusiais metais, nenumatoma, investicijos ir šiais metais prisidės prie Lietuvos ekonomikos plėtros. Šių metų pirmojo ketvirčio Lietuvos ekonomikos raida buvo palankesnė, nei tikėtasi, tačiau rizikų, kurios gali varžyti Lietuvos ekonomikos raidą, pastebima daugiau teigiamų. Mažiau palanki pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų raida, silpnesnis, nei šiuo metu numatoma, namų ūkių vartojimo atsigavimas ar vėl padidėsianti geopolitinė įtampa pasaulyje yra tik kelios iš jų.
