Esate įsitikinę, kad savo būsto saugumu pasirūpinote visais įmanomais būdais? Pabuskite iš rožinio sapno – vagys mato kitaip.Kaip saugote savo turtą? Pasitikite akylais kaimynais, šarvuotosiomis durimis ir brangiomis apsaugos sistemomis? O gal jūsų būstą ištikimai sergi piktas šuo? „Niekai! – sako vagysčių profesionalai. – Jei kritai vagiui į akį – viskas, neišsisuksi!“. „Lietuvos draudimo“ iniciatyva pirmą kartą šalyje „TNS Gallup“ rugsėjį atlikta 386 nuteistųjų už vagystes apklausa atskleidė liūdną tiesą: Lietuvoje pavogti svetimą turtą lengva kaip du kart du.
Signalizacija – tik vaikų žaidimas
Pasak „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir rinkodaros departamento direktoriaus Vaidoto Krenciaus, net 59 procentams apklaustųjų vagystė yra paprastas verslas. Kiek sunkiau sekasi dar neįgudusiems, jaunesniems vagims – iki 25 metų amžiaus, tačiau ir šie tobulėja su kiekviena „darbo“ diena.
Lietuvos gyventojų dažnai kartojama frazė „Manęs neapvogs, aš nieko vertingo neturiu“ – ilgapirščių mėgstamiausia. O bandymai apsaugoti savo turtą nusikaltėliams atrodo naivūs ir kelia tik šypseną. Anot jų, jei žmogus įsivedęs apsaugos signalizaciją, dažniausiai jos nė nesivargina prijungti prie saugos tarnybų.
„Net jei ir prijungta – iš anksto sužinai kodus arba suspėji viską nugvelbti iki atvykstant saugos tarnybai, juk „geram“ vagiui tereikia vos poros minučių. Galiausiai – kas trukdo apsaugos signalizaciją tiesiog susprogdinti? – šypsosi profesionalus vagis. – Jei yra apsauga – vadinasi yra būdų, kaip ją apeiti. Neįveikiamų signalizacijų tikrai nėra.“
Kiekvienai spynai – po visraktį
Apsaugai įrengtos stebėjimo kameros taip pat tik linksmina ilgapirščius. Jie sako, kad jos dažniausiai yra butaforinės ir tik patvirtina, kad šiuose namuose yra ką saugoti. Anot nuteistųjų, stebėjimo kameras galima tiesiog užklijuoti lipnia juosta arba namuose suradus vaizdo įrašymo mechanizmą paprasčiausiai išsinešti filmuotą medžiagą su savimi. Ne ką padeda apsaugoti turtus ir seifai. Vagys nesunkiai juos išplėšia arba tiesiog išsineša.
„Jei sugebame pavogti šaldytuvus, skalbykles, negi manote, kad mums bus sudėtinga išsinešti seifą? – ironiškai klausė vienas vagių. – Turi būti labai didelis ir labai sunkus seifas, kad jo neįveiktume“, – pastebėjo jis. Jei manote, kad į jūsų namus neįmanoma patekti, nes turite įsirengę šarvuotąsias duris – klystate. Vienas apklaustųjų, 24 metų vagis, tikina: „Yra profesionalūs spynų kūrėjai, tačiau yra ir profesionalai jų atrakintojai. Galima net nusipirkti informacijos, kaip greitai atrakinti kai kurias sudėtingesnes spynas.“
Kitas antrina: „Šarvuotąsias duris ir įmant riausias spynas galima atidaryti su visrakčiais arba rūgštimi išgraužiant spyną.“ Anot jo, visrakčius už 500 eurų galima įsigyti Marijampolėje ir Panevėžyje. O šarvuotosios durys – tik saugumo iliuzija: jos gali apsaugoti tik nuo girto kaimyno, o ne nuo profesionalaus vagies. Apie duryse įrengtas kelias spynas nėra ko ir kalbėti. Vagys tvirtina, kad joms sulaužyti pakanka 10 numerio rakto.
Beje, nuteistieji paskaičiavo: paprastas duris vagis įveikia per 2–3 minutes, o šarvuotosios durys procesą prailgina vos 1,5 minutės. Ar vis dar jaučiatės saugūs?
Vagis – geriausias kaimynas
Jokia paslaptis, kad beveik trečdalis lietuvių savo apsaugą yra patikėję piktų, o neretai ir specialiai išdresiruotų keturkojų globai. Deja, net ir ištikimiausio šuns sargavimas vagims – ne kliūtis. Štai vienas apklausoje dalyvavusių vagių tvirtina: „Prie bet kokio šuns per dvi minutes prieisiu. Užtenka tik į akis pasižiūrėti.“ Kitiems, kiek jaunesniems ilgapirščiams padeda iš anksto žinomas augintinio vardas, o galiausiai visuomet pagelbės migdomieji.
Bene lengviausia vagims įveikti kodinių spynų, rakinamų laiptinių barjerą. „Nesuprantu, kaip paštininkai gali skųstis, kad jiems sunku patekti į laiptines. Juk į bet kurį butą paskambini ir įleidžia. Blogiausiu atveju pasižiūri į spynelę su skaičiukais ir suspaudai tą 2–3 labiausiai nutrintų mygtukų kombinaciją. Čia didelės išmonės nereikia“, – patirtimi dalijosi vagis.
Apklausoje dalyvavę nuteistieji sutinka – visos kartu naudojamos apsaugos priemonės kažkiek apsaugo gyventojus nuo įsilaužimų, tačiau jokiu būdu visu šimtu procentų vagies nesustabdo. Jis žino, kada verta rizikuoti. „Jei jus vagis nusižiūrėjo – viskas. Jokių šansų apsisaugoti nuo apiplėšimo nėra“, – tikina nusikalstamo amato meistrai. Tiesa, anot jų, kiek ramiau jaustis galite tik vienu atveju – jei jūsų kaimynas vagis. Mat į kolegų teritoriją vagys nesikėsina.
Laikykite liežuvį už dantų
Daugelį metų plėšimais užsiimantys nusikaltėliai kruopščiai planuoja bene visas vagystes. Standartinės turto vagystės planui suregzti užtenka nuo savaitės iki dviejų, trijų mėnesių. Stambaus masto apiplėšimams suplanuoti paaukojamas pusmetis ar net visi metai. Tik nedidelė dalis vagysčių yra spontaniškos. Paprastai vagys iš anksto žino, ką ir iš ko vogs, kada jūsų nebus namuose, kokią būsto apsaugą teks įveikti.
Kaip apie tai sužinoma? Jūs patys išsiduodate! Vagys savo auką stebi, seka ir čia pat priduria: „Suprasti, kad esate sekamas, – neįmanoma. Tai ne filmas.“ Plėšikai mato, kokiu automobiliu važinėjate, ką dėvite, kaip puošiatės. Pro langus žvilgtelėję apsidairo jūsų namuose, atkreipia dėmesį į namų duris, turimas apsaugos sistemas.
Vagys žino, kur dirbate, kas jūsų draugai, kokiose vietose mėgstate lankytis, ką perkate. Taip suteikiate daugybę informacijos apie save.
Tačiau ne ką mažiau vagims padeda ir jūsų bei artimųjų per ilgas liežuvis. 48-erių nuteistasis tvirtina: „Reikia mažiau kalbėti ir girtis apie savo pajamas, apie tai, ką turi. Draugas – draugui, šis – dar draugui, ir informaciją pasigauna tie, kuriems jos reikia. Tokia jau lietuvio prigimtis – pasigirti.“
Anot jo, vagys sužino net tai, ką jūs dar tik ketinate pirkti, mat tokia informacija mėgstate pasidalyti su pažįstamais, kaimynais. „Saugi kaimynystė nėra saugi. Būna, kad tie patys kaimynai, ar net giminaičiai viską, ką norime, papasakoja, suteikia reikalingos informacijos“, – sako nuteistieji. Pasak jų, puikiausias informacijos šaltinis – vaikai, čiauškantys kieme. Jiems tarsi į kraują įaugęs noras pasipuikuoti tėvelių turtais, o neretai bent sekundei gali gauti ir raktą, kad atsispaustum ant plastilino.
Vagystei nėra netinkamo meto
Vagiama ištisus metus ir be atostogų. Tačiau plėšimų kiek padaugėja atostogų metu ir per šventes. Profesinėmis vagių šventėmis jau tradiciškai tapo Naujieji metai ir Joninės. Vagys sako, kad būtent tomis dienomis žmonės dažniausiai kur nors išvažiuoja, palieka namus be priežiūros. Be to, gyventojai būna atsipalaidavę, dėl alkoholio praradę budrumą. O ko daugiau vagiui reikia? Beje, anot nuteistųjų, Vėlinės taip pat neblogas metas apšvarinti būstą, kol jo savininkas ramiai lanko artimųjų kapus.
Profesionaliam vagiui šviesa netrukdo, taigi ir paros laikas neturi įtakos. Jam svarbu žinoti tik viena: kada nieko nebus namuose. Paryčiais, 2–5 val., kai giliausias miegas, vogti eina tik jauni, mažai patyrę nusikaltėliai.
Kaip rodo apklausa, geidžiamiausias plėšiko grobis – pinigai ir banko kortelės, taip pat papuošalai, mobilieji telefonai, kompiuteriai, vaizdo bei garso aparatūra, buitinė technika. Ne paskutinėje vietoje ir dokumentai su svarbiais asmeniniais duomenimis, kurie, kaip pastebi nuteistieji, yra absoliučiai nesaugomi – tiesiog guli sudėti stalčiuose ir laukte laukia sukčiautojų, dokumentų klastotojų apsilankymo.
Visgi apklaustieji pripažįsta – slėpk neslėpęs, vis tiek rasime. Anot jų, trys populiariausios turto slėptuvės visur tos pačios: drabužių spintose, seifuose ir lovose. Tačiau, jei čia nelaikote vertingų daiktų, neskubėkite džiaugtis – vagys žino ir visas kitas slėptuves: šaldytuve, knygose, maisto produktuose, orkaitėje, gėlėse, po grindimis, rankinėse, dokumentų laikymo vietose, po čiužiniu, ventiliacijos angose, už paveikslo, už spintos, po pagalve, kruopose, karnizuose, garaže, sandėliukuose, o gal užkasėte lauke? Jei atpažinote savo slaptavietę, akivaizdu – ji jau nebe slapta.
Virginija Mačėnaitė
