Tokį sutarimą tikimasi pasiekti su Latvija, Estija ir Lenkija, prie jo galbūt prisidės ir Suomija. Jeigu bendras sutarimas taptų tikrove, rusų judėjimas į Europos Sąjungą pramogauti ar apsipirkti galėtų būti reikšmingai sustabdytas.
„Pavyko užtvirtinti visų 27 valstybių paramą ir aiškų supratimą, kad penkios valstybės, kurios turi sieną su Rusija ar Baltarusija, yra ypatingoje padėtyje, jei kalbame apie iš Rusijos į Europos Sąjungą per mūsų teritorijas vykstančius Rusijos piliečius su turizmo tikslais gautomis vizomis. Buvo aptarti skaičiai, kurie daugelį nustebino: Lietuvos sieną nuo karo pradžios su rusišku pasu bei Šengeno viza kirto daugiau nei 130 tūkst. Rusijos piliečių. Kirtimų buvo daugiau nei 130 tūkst., tai reiškia, kad piliečių galėjo būti kiek mažiau, jei pilietis sieną kirto daugiau nei vieną kartą“, – ketvirtadienį sakė G. Landsbergis.
Per tą patį laikotarpį Estijos siena su Rusijos piliečio pasu ir Šengeno viza buvo kirsta apie 280 tūkst. kartų, Suomijos – apie 300 tūkst. kartų, Latvijos – apie 55 tūkst., o Lenkijos – apie 45 tūkst. kartų.
Jeigu penkios šalys neįsileistų Šengeno vizas turinčių Rusijos piliečių dėl nacionalinio saugumo iššūkių, tokiu būdu jų bendras srautas Europos Sąjungoje sumažėtų, nes dauguma rusų į Europą vyksta sausuma, kadangi skrydžių į Europą iš esmės nėra.
„Mano nuomone arba vertinimu, tai jau savaime sustabdys arba stipriai sumažins žmonių, gaunančių Šengeno vizas kitose valstybėse, kitų valstybių ambasadose, skaičių“, – teigia G. Landsbergis.
„Mūsų turima informacija sako, kad šiandien galiojančių Šengeno vizų Rusijos piliečiams yra 12 mln. Kitaip tariant, beveik 10 proc. Rusijos piliečių turi teisę daug kartų ir ilgą laiką dar vis atvykti į Europos Sąjungą. Pripažįstama, kad tai yra nacionalinio saugumo iššūkis. Aš savo pasisakymą padariau, kad tai yra ir moralinė problema, turint galvoje, kiek žmonių iš Ukrainos buvo priversti trauktis į Europos Sąjungą, ieškoti čia prieglobsčio, slėptis nuo sprogdinimų ir, galbūt, kai kuriais atvejais netgi turėjo aptarnauti tuos pačius pramogų ieškančius Rusijos piliečius“, – teigia ministras.
Kol kas nėra aišku, kada penkios valstybės galėtų pasiekti regioninį sutarimą dėl Šengeno vizas turinčių rusų neįsileidimo, tačiau, regis, čia esama bėdų: iš pradžių ministras G. Landsbergis kalbėjo apie bendrą Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos sprendimą, bet trečiadienį išplatintame Užsienio reikalų ministerijos pranešime Suomija nebuvo paminėta. Paklaustas apie tai ketvirtadienį G. Landsbergis teigė, kad ateinančią savaitę susitiks visų penkių šalių atstovai bei tikimasi sprendimą rasti su visomis šiomis valstybėmis. Ministras leido suprasti, kad Suomijos ministrui parlamentas nebuvo suteikęs mandato derėtis konkrečiai dėl regioninio sprendimo.
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai taip pat sutarė sustabdyti Susitarimą dėl vizų Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos piliečiams išdavimo tvarkos supaprastinimo. Tai reiškia, kad vizų išdavimas nėra visiškai sustabdytas, vizos galės būti išduodamos humanitariniais tikslais, taip pat pažeidžiamoms grupėms, bet jos pabrangs, bus išduodamos lėčiau, valstybės galės atidžiau vertinti pareiškėjus ir tiesiog neišduoti vizų net ir nesant kažkokių ypatingų priežasčių.
Viza į Europos Sąjungą pabrangtų nuo maždaug 35 eurų iki 80 eurų, o išdavimo trukmė pailgėtų nuo 5 iki 10 dienų, bet šiuo atveju svarbiausia, kad valstybės galės atidžiau tikrinti, kas per asmuo prašo Šengeno vizos.
Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija bei kai kurios kitos valstybės jau yra pasakiusios, kad radikaliai mažins Šengeno vizų išdavimą turizmo tikslais arba jau realiai mažina.
Primenama, kad Rusija vasario 24 d. brutaliai užpuolė Ukrainą ir iš pradžių siekė nuversti prezidentą Volodymyrą Zelenskį bei šalies vyriausybę, tačiau ukrainiečiams pasipriešinus, pirminių tikslų atsisakyta ir šiuo metu intensyvios kautynės vyksta Rytų ir Pietų Ukrainoje. JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė, Europos Sąjunga bei kai kurios kitos Vakarus remiančios šalys priėmė daugybę sankcijų Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai, skrydžių bendrovės apribojo skrydžius, tačiau kai kurie rusai beveik nevaržomai keliauja po Europos Sąjungą, nors remia Vladimiro Putino režimą bei invaziją į Ukrainą.
