Prisipažinsiu, kad, būdamas vilnietis, įsigudrinau iki šiol nežinoti adreso, kuriuo atsidarė IKEA krautuvė. Rėkavo apie tai per visas žinias, visur rašė, bet nelabai skaičiau. Girdėjau, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė važiavo atidaryti privačios krautuvės, pirko kažkokią uogienę ir kažką ten sapaliojo apie ateinančią „skandinavišką verslo kultūrą“, kuri mus išganys.
Neturiu nieko prieš prekybos centrų, krautuvių, kioskelių, kromelių ar žvakių fabrikėlių, McDdonaldo „restoranų“ ir kibininių (net jei debilai įsigudrina daryti kibinus net su uogiene ar grybais) ar kebabinių (net jei į kebabus grūda kiaulės ar vištos mėsą) verslus. Tik pastebėsiu, kad mūsų kaime nėra menkiausios pažangos nuo to laiko, kai čia atvežė amerikietiškas bandeles su dešra ir kopūstais, kurių paragauti nusidriekė eilės išbadėjusių čiabuvių. Irgi buvo daug erzelio, trimitavimo apie didingas investicijas, progresą, amerikietišką darbo kultūrą ir vakarietiškumą.
Praėjo daug metų, bet nil novi sub Luna – dar viena krautuvė ir vėl erzelis, žioplių, apsipirkimo maniakų ir psichų, besibastančių po parduotuvės, kaip po muziejus, eilės. Net jei būčiau žinojęs, kur ten ta krautuvė atsidarė ir man ten būtų ko nors konkrečiai reikėję, nebūčiau ten grūdęsis, idant nematyčiau šito provincialaus idiotizmo, kai kiekviena parduotuvė reiškia viso kaimo šventę ir vakaruškas. Jau nekalbant apie Europos Sąjungos tarybai pirmininkaujančios šalies nacionalinę medią, kuri, įkandin prezidentės, solidariai nulapatavo papasakoti apie dar vieną „nacionalinės svarbos objektą“, kurio pašventinti kažkodėl neatskrido Švedijos karalius. Nežinau ar nebuvo pakviesti visų tradicinių konfesijų dvasininkai ir karinis orkestras. Nenustebčiau.
Parduotuvė yra gerai, konkurencija yra gerai, investicija irgi, bet tai yra tik tiek ir nedaugiau, o politiniai tauškalai apie „skandinavišką“ verslo atsakingumą ir darbo kultūrą yra bemaž kvailystė ir provincialios iliuzijos dėl vienos paprastos priežasties. Pakanka prisiminti skandinaviško kapitalo alaus bravoro vertelgų elgesį, kai jie padavė į teismą streikuojančią profsąjungą – girdi, alus Marijos žemėje vos ne strateginė prekė, tad streikuoti čia šiukštu. Teko apie tai šnekėtis su Vakarų profsąjungų atstovais ir šie patvirtino – priėmus į Europos Sąjungą tokias šalis, kurioms krautuvė atrodo kažkuo įdomesniu ir sakralesniu už nacionalinius muziejus, tenykščiams verslininkams sumojus, kad profsąjungos tokiose šalyse yra leisgyvės, pastarieji ėmė elgtis kur kas „laisviau“. Netgi atvirai sakyti, kad savo verslą, kartu su „socialiniu atsakingumu“ perkels ten, kur leidžiamasi išnaudoti ir krautuvės atidarymas pasitinkamas fejerverkais.
Sako, dabar nebedraugaujame su kokiais gruzinais, nes, vedami prezidentės, skandinavėjame. Ką gi – gal krautuvė ir yra to simbolis, kaip ir pigūs lietuviai skandinavų braškynuose bei strateginę ūkinę reikšmę įgijęs neskanus skandinaviškas alus.
Taigi, praneškite, kai norinčių „pažiūrėti į naują krautuvę“ psichozė nuslūgs, žinosiu, kad jau galima važiuoti nusipirkti kokią kušetę arba taburetę, o gal net prezidentiškos uogienės, jei jos prireiks. Tada gal ir adresu pasidomėsiu.
p.s. Jei mūsų tautos vadės fanų klubas vėl įžiūrės čia prezidentės puolimą, ant kelių atsiprašau - nenorėjau užgauti jūsų jausmų ir sukelti dvasinio skausmo bei emocinių kančių - ne ką mažiau kvailai atrodė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, rodės Ukrainos kolegai Leonidui Kučmai „Akropolį". Ko čia paskui stebėtis, kai išgirsti provincijos mokytoją atviraujant, kad nemato reikalo tampyti vaikų po visokius ten muziejus ir pilis, o veža ekskursijų į dideles krautuves.
