Ar gali sektis pagrobėjams?
Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ ilgametis vadas Viktoras Grabauskas prisimena tik keturis klasikinius įkaitų vadavimo atvejus. Du kartus teko nusikaltėlį nušauti, vieną kartą - peršauti, o ketvirtą kartą su nusikaltėliu pavyko susitarti gražiuoju, kad paleistų įkaitę.
Kuo šie atvejai skiriasi nuo paprasto žmonių grobimo, vadinamojo „kidnepingo“ (žmogaus pagrobimas)? Svarbiausias požymis - policijos gaudomas ginkluotas nusikaltėlis prisidengia įkaitu kaip skydu, grasina jį nužudyti ir taip bando derėtis su jį apsupusia policija.
Vadinamasis „kidnepingas“ daug paprastesnis. Svarbu tik nustatyti vietą, kur slepiamas pagrobta auka. Kaip nustatoma vieta – „Aro“ vadas neatskleidžia. Tačiau patikina, kad kai vieta nustatoma, išlaisvinant auką jau didelių problemų nebūna.
„Pagrobėjai, išvydę „Aro“ vyrus, dažniausiai nesipriešina ir pagrobtąjį paleidžia. Jei ir turi ginklų, nešaudo. Paprasčiausiai jie nenori dar labiau apsunkinti savo padėties”, - paaiškina V.Grabauskas, kurio vadovaujami vyrai šią savaitę Klaipėdoje išlaisvino iš bedarbių pagrobtąjį septynmetį.
Kvailiausias pagrobimas
Pirmasis vaiko pagrobimas Lietuvoje buvo užfiksuotas 1993 metais, kai jaunų sutuoktinių pora, norėdama pasipelnyti, pagrobė mažametį muitininko sūnelį. O pats kvailiausias pagrobimas buvo įvykdytas 1995 metais Kaune. Du jaunuoliai, matyt, per daug prisižiūrėję trilerių, nutarė pagrobti kauniečio verslininko Č.V. vienturtę dukrytę. O kodėl nusprendė, jog verslininkas turtingas? Nes verslininko žmona odontologė vienam pagrobėjui privačiai gydė dantis. Tad ir nusprendė, kad šie kauniečiai tikrai turės pinigų gausiai išpirkai.
Vienas pagrobėjų, beje, baigęs aukštesniąją policijos mokyklą, buvo šiek tiek dirbęs Kauno miesto policijoje. Vyrukas susimovė dar neįvykdęs nusikaltimo. Mat užsuko pas savo buvusius kolegas pasiskolinti radijo ryšio stotelės. Šie, aišku, draugui paskolino. Nieko neįtardami.
Verslininko dukrytė buvo pagrobta vidury dienos Saulės gatvėje, prie pat namų, kai grįžo po pamokų iš mokyklos. Pagrobimo sceną pro langą galėjo stebėti ir aukos mama, ir daugiabučio kaimynai. Mergytei priartėjus prie laiptinės, jai kelią užstojo netoliese lūkuriuojantis automobilis. Iš mašinos iššokęs jaunuolis čiupo vaiką į glėbį, prikišo prie veiduko chloroformu suvilgytą nosinę, įmetė mergytę į mašiną, užtrenkė dureles ir nuvažiavo. Tačiau žmonės juk viską matė pro langus ir įsidėmėjo automobilio markę, spalvą bei tikrus valstybinius numerius! Tad policija iškart žinojo, kokios mašinos ieškoti.
Kai nevykėliai pagrobėjai per radijo ryšio stotelę išgirdo, kad demaskuoti, išlaipino savo auką netoli Kauno IX forto, o patys nurūko į Žemaitiją paslėpti automobilio vieno miestelio daržinėje. Gyvenvietėje ir buvo sulaikytas pirmasis pagrobėjas, mašinos savininkas. O antrasis, nors ir buvo iškart nustatytas, nes delsė grąžinti policininko paskolintą radijo stotelę, slapstėsi Kaune dar keletą dienų. Buvo sučiuptas, kai, persirengęs moteriškais drabužiais, pasidažęs lūpas ir užsidėjęs peruką su ilgomis kasomis, bandė nakčia įeiti į savo nuomojamą butą. Namo laiptinėje laukiantys policijos pareigūnai jau iš tolo pamatė gatve artėjančią labai keistai pasipuošusią „bobą“, avinčią vyriškus 46-ojo numerio pusbačius.
Jie būna žiaurūs
Tačiau ne visi žmonių grobimai baigiasi taip laimingai ir kiek juokingai. Marijampolietis verslininkas Žydrūnas Buzas, 2008 metais pagrobtas tiesiai iš savo sodo pirtelės, per kelias nelaisvės savaites buvo žiauriai kankinamas, vežiojamas iš vienos slaptavietės į kitą ir marinamas badu. Nusikaltėliai, replėmis spausdami Ž.Buzo kojų pirštus, vertė skambinti žmonai ir maldauti, kad jį išpirktų. Ž.Buzas sugebėjo pats pasprukti nuo savo skriaudėjų.
Ne taip pasisekė šilutiškiui, buvusiam boksininkui Dainiui Ašmontui, kurį nusikaltėliai slėpė Šilutės rajono Meišlauko kaimo vienkiemyje ir reikalavo 10 tūkst. eurų išpirkos. D.Ašmontą teko gelbėti „Aro“ vyrams.
Nelabai pasisekė ir dviem kroatams kariškiams, Kauno nusikaltėlių pagrobtiems Klaipėdoje ir įkalintiems Kaune, Vilijampolės mikrorajone esančiame vienaaukščiame namelyje. Banditai, bijodami, jog aukos paspruks, vienam kariškiui beisbolo lazda sulaužė kojas, o kitą laikė prirakinę prie radiatoriaus. Tačiau vienas svetimšalis, kai jam buvo liepta susisiekti su namiškais, sugebėjo susiorientuoti visiškai svetimoje aplinkoje. Apytikriai nustatė, kiek valandų ir kilometrų buvo vežamas į slaptavietę. Be to, savo kalba nurodė giminėms orientyrus, pagal kuriuos galima nustatyti jų buvimo vietą.
Kaip vėliau išaiškėjo, kariškis labiausiai įsidėmėjo Vilijampolėje veikiančios siuvimo bendrovės katilinės kaminą.
Pagrobėjai žuvo
„Aro“ vadas V.Grabauskas sako, kad nuo 1991 metų „Aro“ vyrams reikėjo daugiau nei 15 kartų laisvinti pagrobtas aukas. Tačiau sunkiausios buvo klasikinės įkaitų situacijos. Pirmiausiai 1994 metais Jonavoje, kai vienas banditas, apiplėšęs ir peršovęs kasininkę, sugebėjo ginkluotas pasprukti nuo jį sulaikiusių policininkų, o prieš tai dar nušvilpti policijos pareigūno ginklą. Turėdamas du ginklus įsiveržė į niekuo dėtos jonaviškės Oksanos butą, paėmė merginą įkaite ir užsibarikadavo. Banditas buvo nušautas per lango orlaidę.
„Tas žmogus buvo lietuvis, vardu Petras. Derybos su juo truko visą parą, bet buvo bevaisės. Snaiperiui teko jį nušauti”, - prisimena V.Grabauskas.
Įkaitu buvo paimtas ir tuo metu dar tik 14 metų panevėžietis Aleksandras Špilevojus. Psichiškai nesveikas ginkluotas žudikas Virginijus Savickas, sprukdamas nuo policijos, pasičiupo berniuką tiesiog gatvėje ir su juo įsiveržė į invalidės pensininkės butą. Derybos su nusikaltėliu, nors tęsėsi daugiau nei pusę paros, buvo nesėkmingos. „Arui“ šturmuojant butą, A.Špilevojų sužalojo nuo sienos atšokusi kulkos skeveldra. Berniukui buvo lengvai sužeistas petys, o jo skriaudikas - nukautas.
„Aro“ snaiperiui teko sužeisti ir psichikos problemų turėjusį Raimondą Mineikį, Klaipėdos ligoninėje paėmusį įkaite slaugytoją. Nusižudyti bandęs neblaivus vyras buvo atvežtas į ligoninę, tačiau čia staiga atgijo. Griebė aštrų instrumentą, išblaškė į šonus medikus. Išbėgęs iš operacinės čiupo pirmą koridoriuje pasitaikiusią slaugytoją ir užsibarikadavo.
Reikalavo teisės nusižudyti. Jei ne, grasino iš pradžių papjauti slaugytoją, o tada pasipjauti pats. Snaiperiui teko peršauti vyrukui krūtinę, nes derybos nebuvo sėkmingos. Tačiau R.Mineikis vis vien nusižudė. Po keleto metų.
Visai be kraujo pavyko susitarti tik su nusikaltėliu, Panevėžio tardymo izoliatoriuje paėmusiu įkaite tardytoją. Po visą parą vykusių derybų nusikaltėlis pasidavė.
Info
Įkaitų ėmimas - Lietuvoje dar retas reiškinys. Policijos departamento duomenimis, 2009 metais įkaitais paimtų žmonių visai nebuvo. 2008 metais - 1 atvejis. Tačiau 2008 metais užregistruota 70 neteisėtų laisvės atėmimų.
2009 metais dar daugiau - 85 neteisėti laisvės atėmimai. O kiek buvo neregistruotų, kai šeimos užmokėdavo pagrobėjams išpirkas ir nesikreipdavo į policiją? Ramina tik faktas, kad dvejus metus nekito pagrobtų vaikų skaičiai. 2008 metais buvo pagrobti 7 vaikučiai. Pernai - irgi 7 vaikučiai.
Laiminga pabaiga Klaipėdoje
Antradienio rytą Klaipėdoje du vyrai stvėrė į mokyklą einantį septynmetį vaiką, įkalino bute, o iš jo motinos pareikalavo 400 tūkstančių litų išpirkos. Įkaito drama baigėsi laimingai.
Pagrobėjus pareigūnams pavyko susekti tą pačią dieną. Pavakarę Klaipėdos policininkai kartu su antiteroristinių operacijų rinktinės “Aras” pareigūnais uostamiesčio šiauriniame rajone stovinčio daugiabučio namo bute sulaikė du niekur nedirbančius klaipėdiečius - 41 metų Genadijų Ušurenkiną ir 45 metų Vladimirą Karpovą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas leido abu įtariamuosius suimti trims mėnesiams.
Kodėl jie pagrobė vaiką ir reikalavo išpirkos? G.Ušurenkinas teisėsaugai teisinosi, kad privertė skolos greitųjų paskolų bendrovėms. Ir svajonė už 150 tūkst. litų nusipirkti savą namą.
Kodėl jie pagrobė atsitiktinę auką? Vienoje nekilnojamojo turto agentūroje dirbanti J.L. nusikaltėlių reikalautų 400 tūkst. litų tikrai nebūtų radusi.
Beje, pagrobto berniuko pavardė tokia pat kaip ir vieno labai žinomo Klaipėdos verslininko. Gal nusikaltėliai tikėjosi, kad pagrobė jo giminaitį ir kad mama sukrapštys tokią didelę išpirką?
Klaipėdos apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro policininkai po sėkmingos įkaito išvadavimo operacijos šią versiją kategoriškai neigė. Jie tvirtino, kad pavardės sutapo visiškai atsitiktinai.
Gal ir teisūs pareigūnai, mat pats G.Ušurenkinas užvakar tvirtino esąs neįgalus, sergąs psichikos liga, ne kartą gydęsis ligoninėje.
Olava STRIKULIENĖ
