Kai kurios Šiaulių regiono savivaldybės nusipelnė ražo ir sankcijų. Tokia frazė lyg kaltinimas mesta Pakruojo, Joniškio, Akmenės ir Kelmės savivaldybių atstovams už tai, kad jie kone prasčiausiai šalyje įsisavina ES struktūrinių fondų lėšas. Radviliškis, Šiaulių miestas ir rajonas įsisavina vidutiniškai pusę ES skiriamų lėšų, o Pakruojis – paskutinis šalyje, nes geba įsisavinti vos 9,5 proc. Regiono savivaldybių atstovai netyli – įsisavinti lėšas trukdo nelankstūs ES siūlomi projektai ir netobulas viešųjų pirkimų įstatymas. ES atstovai argumentų negirdi. Kodėl?
Lėšos socialiniam būstui – problemai „nupudruoti“
Gruodžio pradžioje į Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdį atvykę Vidaus reikalų ministerijos Regionų politikos departamento atstovai keliems rajonų vadovams buvo griežti. Pagyrė Radviliškį, kuris 2007-2013 m. sugebėjo įsisavinti net 60 proc. lėšų, bet barė Pakruojį, o Joniškiui, Kelmei ir Akmenei žadėjo taikyti sankcijas.
Pagal regiono projektų įgyvendinimo rezultatus Šiaulių miesto ir Radviliškio rajono savivaldybės pirmauja ne tik Šiaulių regione, bet ir gerokai lenkia šalies vidurkį pagal sudarytų sutarčių ir išmokėtų paramos lėšų procentinę dalį.
Iš viso Šiaulių regiono socialinei ir ekonominei plėtrai skatinti 2007-2013 m. laikotarpiu skiriama 209 mln. Lt ES ir valstybės biudžeto paramos pagal įvairių institucijų administruojamas priemones. Pagal VRM administruojamas investicines priemones regionui tenka per 108 mln. Lt ES ir valstybės biudžeto paramos.
Joniškio ir Kelmės savivaldybių atstovai prastus rodiklius įsisavinant ES lėšas linkę atmesti. Problema ta, kad šias lėšas galima panaudoti tik labai griežtai, pagal atitinkamai siūlomus įgyvendinti projektus. Išties reikalingų projektų regionams net nesiūloma, pavyzdžiui, neduodama lėšų socialiniam būstui žemdirbiškuose rajonuose. rekonstruoti.
Anot Kelmės rajono mero Kosto Arvasevičiaus, panaudoti ES lėšų socialiniam būstui rekonstruoti neįmanoma, nes nėra tokių objektų – mokyklų, bendrabučių, kuriuos būtų galima rekonstruoti ir pritaikyti socialiniam būstui. Šie pastatai jau seniau buvo sutvarkyti, tad ES lėšas teks grąžinti.
Kitas dalykas – mieste yra beprasmiška kurti socialinį būstą. Pagal programą socialinį būstą Kelmės rajone galima rekonstruoti tik Kelmėje ir Tytuvėnuose. Įkėlus socialiai remtinus žmones į suremontuotus butus, po pusmečio dėl skolų už komunalinius patarnavimus šeimas tenka iškeldinti. Ir vėl tenka sukti galvą, ką su jais daryti.
Jei būtų suteikta galimybė kaimuose ES lėšomis rekonstruoti socialinį būstą, šeimos galėtų daržuose daržovių užsiauginti, galvijų laikyti, malkomis kūrenti butus.
Joniškio rajono tarybos narys Eugenijus Butkus sako, jog rajonas labiau norėtų, kad ES lėšas būtų galima naudoti daugiabučiams, kuriuose yra socialinis būstas, renovuoti. Aps-kritai, įgyvendinant projektus, susijusius su socialiniu būstu, norima daugiau lankstumo. Savivaldybės nori turėti galimybę pasirinkti naudoti lėšas ten, kur labiausiai reikia. Vis dėlto daugiausia lėšų reikėtų skirti darbo vietoms kurti. Jei žmonės turėtų darbo, neprireiktų ir socialinių būstų.
„Buvo rengiamas projektas įsisavinti 2 mln. litų ir Žagarėje renovuoti daugiabutį, kuriame yra 15 butų. Savivaldybei būtų reikėję prisidėti 300 tūkst. litų. Paskaičiavome, kad renovavus butus vieno jų kaina būtų 200 tūkst. litų. Mes už tuos 300 tūkst., kuriais turėtume prisidėti, Joniškyje daugiau butų galime nupirkti. Renovuoti butus už tokią kainą – absurdiška“, – teigė E. Butkus.
Tarybos nario teigimu, Joniškio meras Gediminas Čepulis antradienį lankėsi Vidaus reikalų ministerijoje ir derėjosi, kad už tas lėšas būtų galima daugiabučius renovuoti.
Peršasi išvada, kad ES klerkai nenori matyti, jog Lietuvoje vis daugėja skurstančių žmonių, kad dėl nedarbo vis daugiau šeimų neišgali prasimaitinti, išlaikyti būsto. Kaip kitaip galima paaiškinti faktą, jog duodant lėšas socialiniam būstui jos skiriamos ne toms sritims, kurios realiai padėtų ES piliečiams, o toms, kurios tik „nupudruotų“ bėdą – ją paslėptų?
Viešieji pirkimai nuveja į teismus
Kita problema, su kuria susiduria regiono savivaldybės – viešieji pirkimai. Paskelbdamos konkursą rangovui, savivaldybės priverstos nugalėtoja skelbti tą įmonę, kuri pasiūlo mažiausią kainą. Neretai nugali įmonės, kurios negeba nei kokybiškai, nei laiku atlikti darbų.
Įdomu tai, kad mažiausią kainą pasiūliusios įmonės laimi konkursus vykdant kone visus projektus regione, o su darbais nesusitvarko. Savivaldybės su tokiomis įmonėmis įsivelia į teismų maratonus. Pradėti darbai sustoja, projektai nevykdomi, todėl pasipila galybė problemų.
Pakruojo rajono tarybos narys Algirdas Vepštas sako, kad Viešųjų pirkimų įstatymas turi būti koreguojamas. Reikia sudaryti ir nepatikimų rangovų sąrašą. Jei įmonė laiku neįvykdė įsipareigojimų, būtina jai uždrausti dalyvauti konkursuose kelerius metus projektams atlikti. Juk jei žmogų meistrai nuvylė, jis jų daugiau nekviečia dirbti. Tačiau valstybė leidžia gaminti broką ir nesilaikyti įsipareigojimų atliekant valstybinius užsakymus net nepatikimoms ir ne kartą „pasišiukšlinusioms“ statybų bendrovėms.
Patikėjus darbus konkurse laimėjusiai mažiausią kainą pasiūliusiai įmonei, kyla ir daugiau bėdų. Juk tos įmonės darbuotojai už darbą gauna ir itin mažą algą. Tai reiškia, kad valstybei mokesčių forma grįžta itin nedaug lėšų, o darbininkai yra nustekenami.
Vokietijoje, pavyzdžiui, konkursuose dalyvaujančios įmonės privalo nurodyti, kokio dydžio alga bus mokama darbuotojams, atliekantiems darbus. Latvijoje rengiant konkursus pasiūlyta darbų kaina nėra svarbiausia – pirmiausia vertinama įmonės darbuotojų kvalifikacija, patikimumas.
Anot A. Vepšto, netobulas viešųjų pirkimų įstatymas – šalies bėda. Aplinkos ministerija ir Savivaldybių asociacija turėtų labiau akcentuoti šį klausimą, spręsti problemą, kad savivaldybės su konkursus laimėjusiomis įmonėmis neatsidurtų teismuose ir projektų įgyvendinimas neįstrigtų kelerius metus.
Lėšos – ir probleminių teritorijų plėtrai
Nuomonę, kodėl laiku neįsisavinamos lėšos ir kas trukdo jas įsisavinti, išsakė ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas bei savivaldybės tarybos narys Vidmantas Japertas. Jo teigimu, kartais parengta ir projekto vertintojams nusiųsta paraiška būna vertinama metus ar net dvejus, nors teisės aktai įpareigoja paraišką įvertinti per mėnesį. Dėl šios priežasties savivaldybės laiku negauna lėšų projektams įgyvendinti, nukeliami darbai.Pakruojo rajono tarybos narys Algirdas Vepštas sako, kad šio miesto savivaldybė niekaip negali „pramušti“ projektų per agentūras. Jau kone pusantrų metų yra įstrigęs projektas dėl Pakruojo dvaro atstatymo, įsikišusi net prokuratūra. „Labai ilgai trunka projektų tikrinimas. Privalo per mėnesį, o vis paprašo papildyti, vėl tikrina – tvirtinimas užsitęsia metus ar daugiau“, – sakė jis.Dar viena problema, kodėl savivaldybės nenori rengti kai kurių projektų ES finansavimui gauti – keistai suformuluoti siūlomų įgyvendinti projektų pavadinimai, pavyzdžiui, „Probleminių teritorijų plėtra“. „Mes nenorime plėsti probleminių teritorijų“, – teigė V. Japertas.
Kompetencijų netrūksta
Kodėl vienos regiono savivaldybės geba pasiimti ES žarstomus pinigus, o kitoms sekasi sunkiai? Kas kaltas – tinginystė, netikę siūlomi projektai ar abejingas regiono savivaldybių valdininkų požiūris?
Radviliškio savivaldybė pagal ES lėšų įsisavinimą lyderė yra ne tik Šiaulių regione, bet ir šalyje. Rajono meras Antanas Čepononis, dar prieš sulaikant STT pareigūnams, įtariant jį sukčiavimu ir dokumentų klastojimu, „Šiauliai plius“ sakė, kad nėra jokios paslapties, kodėl jiems sekasi.
„Reikia kiekvieną dieną kiekvieną savaitę įvertinti nuveiktus darbus pagal grafiką. Šis procesas nėra formalus, o organiškas ir gyvas. Jei koks nors darbas ar projektas nors savaitę vėluoja, ieškome priežasties, skatiname, raginame. Taip dirbame metodiškai kas savaitę, kiekvienas dirba savo darbą“, – sakė jis.
A. Čepononio nuomone, kompetencijos tikrai visiems pakanka, tik neretai būtent jos trūkumu ir dangstomasi. Juk jei pavyksta projektą atiduoti vėliau, vadinasi, kompetencijų yra, tik mažiau dėmesio tam darbui buvo skirta ar suveikė žmogiškasis faktorius.
„Kiekvieną pirmadienį per gamybinius susitikimus klausiu, kokių problemų dėl projektų kilo. Joms iškilus, telkiame visas pajėgas, šaliname trūkumus. Turi dirbti komanda, nes jei nematai visumos, jei kas nors pritingi, viskas sušlubuoja“, – sakė meras.
A. Čepononio įsitikinimu, įgyvendinant ES projektus atsitiktinumų nebūna. Paslaptis – tik kruopštus darbas.
O. Laurutytė