Rusai savų neišduoda
Pirmąsias tris labiausiai ieškomų įtariamųjų dešimtuko vietas jau daug metų užimantys nusikaltimais žmoniškumui kaltinami asmenys nė nemano slapstytis. Tai Česlavas Mlynikas (49 m.), Aleksandras Ryžovas (44 m.) ir Andrejus Laktionovas (51 m.), kurie įtariami, jog ankstų 1991 metų liepos mėnesio rytą drauge su kitais tuometinės Sovietų Sąjungos specialiojo milicijos būrio – OMON'o – Rygos padalinio smogikais užpuolė ir sušaudė beginklius Medininkų pasienio posto darbuotojus.
Tuomet žuvo net septyni statybiniame vagonėlyje įsikūrusiame poste nakvoję nepriklausomos Lietuvos pareigūnai: Vilniaus miesto muitinės inspektoriai Antanas Musteikis bei Stanislovas Orlavičius, šios muitinės stažuotojas Ričardas Rabavičius, Kelių policijos valdybos policininkai Algirdas Kazlauskas bei Juozas Janonis, „Aro“ greitojo reagavimo rinktinės policininkai Algimantas Juozakas bei Mindaugas Balavakas. Dar vienas Vilniaus muitinės inspektorius – Tomas Šernas – buvo sunkiai sužeistas, ilgai gydytas ir liko neįgalus. Vėliau jis tapo evangelikų reformatų pastoriumi.
Šios bylos tyrimą vykdantiems Lietuvos teisėsaugininkams iki šiol pavyko sulaikyti ir nuteisti tik vieną šio specialiojo Rusijos baudėjų būrio narį – Konstantiną Nikuliną, kuris Latvijoje gyveno Michailovo pavarde. Dabar kalėti iki gyvos galvos nuteistas K. Nikulinas-Michailovas savo kaltės nepripažįsta ir tikina, atseit tą lemtingą dieną net nebuvęs Medininkuose.
Likę trys pagrindiniai įtariamieji gyvena Rusijoje ir turi jos pilietybę. Pagal šios šalies įstatymus jie negali būti išduoti kitai valstybei, todėl jaučiasi nebaudžiami.
Buvęs Rygos OMON'o būrio vadas Č. Mlynikas visiškai nesibaimindamas dalyvavo Rusijos televizijos TV5 laidoje „Mūsų buvusieji“ ir drauge su pas mus liūdnai pagarsėjusiu žurnalistu Aleksandru Nevzorovu visokeriopai teisino Lietuvoje nuteistą savo tarnybos draugą ir kitus įtariamus buvusius Rygos omonininkus.
Buvęs omonininkas A. Ryžovas Rusijoje jau susilaukė bausmės už kitus kriminalinius nusikaltimus. Jis buvo subūręs ginkluotą gaują, kuri grobdavo žmones ir automobilius, plėšdavo inkasatorius, vykdydavo kitus sunkius nusikaltimus. Rusijos Federacijos teismas A. Ryžovą nuteisė kalėti 15 metų. Kitiems 10 jo bendrininkų skirtos gana įvairios bausmės – nuo 4 metų lygtinai iki 14 metų įkalinimo.
Daugkartinių Lietuvos teisėsaugos prašymų išduoti sunkiais nusikaltimais žmoniškumui įtariamus buvusius OMON'o smogikus Rusija nepaiso ir veikiausiai nė neketina keisti savo nuostatos.
R. Zamolskio šmėkla
Su ieškomų buvusių omonininkų trijule savo skandalingais žygiais negali konkuruoti net Lietuvos pilietybę turintis besislapstantis įtariamasis Romas Zamolskis (42 m.). Kadaise jis buvo priskiriamas Daktarų gaujai ir teisiamas už dviejų žmonių nužudymą. Beje, vienas iš jųdviejų buvo Darius Bakanas – žinomo kito buvusio „daktarinio“ Gintauto Bakano brolis. Teismo pripažintas psichikos ligoniu, R. Zamolskis buvo gydomas psichiatrijos ligoninėse. Deja, jam pavyko pabėgti iš Žiegždrių psichiatrijos ligoninės ir su bendrininku Viktoru Savickiu pratęsti sunkių nusikaltimų seriją.
2001 metų balandžio 17 dieną Vilniuje, prie parduotuvės „Maxima bazė“, jie užpuolė Žemės ūkio banko inkasatorius. Vienas inkasatorius – Arvydas Zamenskas – buvo peršautas ir tik per stebuklą išliko gyvas. Nusikaltėliai pagrobė 70 000 litų ir pasislėpė.
Tų pačių metų birželio 5 dieną pačiame Vilniaus centre R. Zamolskio grupė susidūrė su policijos patruliais, kurie norėjo patikrinti jų dokumentus, ir šūviais juos sužeidė. Tuomet policijai pavyko sulaikyti tik drauge buvusį R. Zamolskio sėbrą M. Čepulį (26 m.).
Liepos 25 dieną Kaune esančiame bendrovės „Lita-West“ metalo laužo supirkimo punkte šie nusikaltėliai nušovė du vyrus, o rugsėjo 25-ąją pasikėsino į dviejų Kauno policininkų gyvybes.
2002 metų spalio 8 dieną Panevėžyje banditai vėl gatvėje susišaudė su policija. V. Savickis paėmęs du įkaitus užsibarikadavo viename daugiabučio bute ir šturmuojant buvo nukautas, o sužeistam R. Zamolskiui pasisekė pabėgti nuo persekiotojų. Nors netrukus pasklido net aukštų policijos pareigūnų pakartoti gandai, kad sužeistas R. Zamolskis jau galbūt miręs.
Vėliau R. Zamolskis buvo įtartas ir naujais nusikaltimais, tačiau tai, kad juose dalyvavęs kaukėtas vyriškis tikrai jis – taip ir nepatvirtinta. Šiaip ar taip, Policijos departamento ieškomiausių asmenų tinklalapyje dabar skelbiama ir ekspertų padaryta galima R. Zamolskio veido bruožų pakeitimo nuotrauka, nes šis įtariamasis visuomet garsėjo kaip maskavimosi ir išvaizdos keitimo meistras.
Šautuvu – į moteris
Trakų policija dar nuo 2008-ųjų Vėlinių ieško lapkričio 1-osios vakarą nušautos Julijanavos kaimo gyventojos Česlavos Albertavičienės (55 m.) žudiko. Šiuo nusikaltimu įtariamas buvęs moters sugyventinis Algirdas Aleksa, kuriam tuomet buvo 57 m.
Taigi 2008 metų Visų šventųjų dieną A. Aleksa, patykojęs Č. Albertavičienės prie kapinių, bandė su ja neva taikytis. Moteris į kalbas nesileido ir iš namų išvyto agresyvaus sugyventinio atgal priimti nesutiko, todėl A. Aleksa ištraukė ją iš automobilio ir trenkė per veidą.
Vėliau A. Aleksa nuvažiavo prie savo aukos namų ir iš nelegaliai laikomo medžioklinio šautuvo kelis kartus per langą šovė į prie stalo sėdinčias Č. Albertavičienę, jos 77 metų motiną Eleną ir 27 metų dukterį Rasą.
Vyresniosios moterys suspėjo įbėgti į virtuvę, o lengviausiai sužeista jaunoji Rasa pasislėpė miegamajame. Į vidų įsibrovęs A. Aleksa motinos akivaizdoje dar vienu šūviu nušovė Č. Albertavičienę. Paskui, išėjęs į lauką, dar kartą per langą pykštelėjo į už šaldytuvo tūnančią jos motiną Eleną.
Rasos, ant savęs karštligiškai užsivertusios čiužinių ir pagalvių, žudikas nepastebėjo, todėl ji suspėjo paskambinti Lentvaryje gyvenančiam motinos broliui ir paprašyti pagalbos. Pastarasis iškvietė policiją ir paskambino garbaus amžiaus artimiausiam Č. Albertavičienės kaimynui. Šis išėjęs į lauką pykštelėjo į orą iš savo lygiavamzdžio. Matyt, išgąsdintas to šūvio A. Aleksa, prieš tai dar išdaužęs Č. Albertavičienės automobilio langus, per laukus nuėjo iki tolėliau palikto savo automobilio ir nuvažiavo. Automobilis vėliau buvo rastas prie įtariamojo namų Taučionių kaime netoli Onuškio.
Su policija atskubėję medikai iš arti nušautai Č. Albertavičienei padėti niekuo nebegalėjo, o į sostinės ligoninę išvežtos sunkiai sužeistos Elena bei Rasa ilgainiui pasveiko.
Karštais pėdsakais įtariamojo surasti nepavyko, nors jo ieškoti buvo pasitelkti ir kinologai su šunimis, ir sraigtasparnis. Buvo kalbama, jog Vievyje gyvenančiai savo seseriai paskambinęs A. Aleksa pasakęs, kad gyvo jo niekas nepamatysią. Tačiau šio žudiko psichologinį portretą išanalizavę kriminalistai abejoja, kad jis galėjo ryžtis savižudybei. Nepaneigtos versijos, kad A. Aleksa galėjo nuskęsti pelkėje arba pabėgti į užsienį.
Nesugaunami kauniečiai
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas vis dar ieško dviejų jaunų kauniečių, kurie įtariami savo bendraamžio nužudymu. Į policijos ieškomiausių asmenų dešimtuką Andrius Gelčius (28 m.) bei Gediminas Kietis (23 m.) įtraukti nuo 2010 metų sausio 21 dienos, kai smurtinius nusikaltimus tiriantys kriminalistai išsiaiškino, kad jiedu siejami su 2009 metų spalio 31-osios kruvinu įvykiu Laisvės alėjoje, prie „Metelicos“ naktinio klubo. Tuomet apie trečią valandą nakties prie šio klubo per incidentą buvo peiliu padurtas maždaug 25–30 metų amžiaus vyriškis. Nuo žaizdos kirkšnyje jis netrukus mirė ligoninėje, o įtariamieji jo mirties kaltininkai – pasislėpė. Neatmetama, jog A. Gelčius bei G. Kietis kurioje nors Europos Sąjungos šalyje slapstosi prisidengę svetimais ar suklastotais asmens dokumentais. Jiedviem sulaikyti išduotas tarptautinis arešto orderis, vis dėlto, jeigu įtariamieji neįklius vietos policijai dėl kokių naujų nusižengimų, juos surasti bus nelengva.
Panašiai slapstytis gali ir į ieškomiausių įtariamųjų dešimtuką pretenduojantis dar vienas kaunietis – Nikita Antonovas (62 m.). Tiesa, Kauno vyriausiojo komisariato pareigūnai dar neprašė jo paieškos duomenis įdėti į Policijos departamento internetinę svetainę. Iš teisėsaugos akiračio N. Antonovas yra dingęs daugiau kaip prieš dešimtmetį. 2002 metų birželio 16 dieną viename Taikos prospekto name buvo aptiktas penkiasdešimtmetės šio vyriškio sugyventinės lavonas su durtine žaizda pilve ir smaugimo žymėmis. Lavonas buvo jau gerokai apiręs, bet ekspertams nustatyti mirties priežasties tai nesukliudė. Per ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad įtariamasis N. Antonovas savo sugyventinę peiliu veikiausiai nudūrė per daugiadienes išgertuves, o paskui galbūt išvyko iš Lietuvos, tad vis dar yra tebeieškomas.
Policijos labiausiai ieškomų asmenų sąraše, be išvardytųjų kone vien su smurtiniais nusikaltimais susijusių asmenų, šiuo metu telikęs tik vienas sukčiavimu kaltinamas įtariamasis. Tai Linijus Motiejūnas (36 m.), įtariamas su grupe bendrininkų iš valstybės biudžeto sukčiaudamas pasisavinęs daugiau kaip 4 milijonus litų PVM'o, be to, pasikėsinęs pasisavinti dar maždaug milijoną litų. Byla vis dar negali būti perduota teismui, nes L. Motiejūno sėbrai viską verčia pasislėpusiam bendrininkui.
Sąrašas kinta
Policijos labiausiai ieškomų asmenų sąrašas nuolat kinta. Štai vien dėl įtarimų kriminaliniais nusikaltimais Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės policijos biuro Asmenų paieškos skyrius šių metų pirmąjį pusmetį ieškojo 4483 žmonių. Per tą patį laikotarpį pavyko surasti ir sulaikyti 1462 iš bendro ieškomųjų skaičiaus.
Nemaža pasislėpusių įtariamųjų dalis įkliūva kirsdami valstybės sieną ar atskridę į tarptautinius Lietuvos oro uostus. Vis daugiau bėglių sulaikomi ir grąžinami į Lietuvą, kai pakartotinai nusižengia užsienio šalyse. Kone visose Skandinavijos valstybėse, Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje atvykėliams iš Lietuvos skiriamas gerokai didesnis teisėsaugos struktūrų dėmesys, todėl net už paprastą eismo taisyklių pažeidimą sustabdyto kokio mūsų tautiečio dosjė dažnai nuodugniai tikrinama.
Lietuvoje besislapstančių įtariamųjų gana sėkmingai ieško teritoriniuose policijos komisariatuose veikiantys asmenų paieškos padaliniai.
Remigijus RAINYS
