Seimo narys mano, kad už plynuosius kirtimus miškų savininkams prie jau mokamų mokesčių galėtų prisidėti dar keli papildomi procentai.
„Šiuo metu miško savininkai moka privalomuosius atskaitymus iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Prie šio mokesčio galėtų prisidėti dar keli procentai už plynuosius kirtimus. Tie, kas kirs mišką plynai, papildys krašto apsaugos biudžetą, o kas norės sutaupyti ir išvengti mokesčio – pasirinks gamtai palankesnius miško kirtimus, galės naudoti atvejinius ar atrankinius miško kirtimus“, – Eltai sakė L. Jonauskas.
Kaip numato Miškų įstatymas, atrankinis pagrindinis miško kirtimas – tai toks kirtimas, kai iškertama dalis tam tikro amžiaus, kokybės, matmenų ar būklės medyno medžių, siekiant išlaikyti arba sukurti įvairiaamžį medyną.
Atvejinis miško kirtimas – kai brandus medynas iškertamas per kelis kartus kas 5 ar daugiau metų.
L. Jonausko teigimu, nedidele dalimi prie krašto gynybos finansavimo galėtų prisidėti ir Lietuvos miškų savininkai.
„Miškai mums svarbūs ne tik dėl biologinės įvairovės išsaugojimo, rekreacijos, bet ir šalies gynybos. Jie yra mūsų natūralus barjeras. Todėl iš šio mokesčio laimėtume dvigubai – apsaugotume mūsų gamtą, o taip pat sustiprintume krašto apsaugą“, – mano L. Jonauskas.
Parlamentaras įsitikinęs, kad mokestis už plynuosius miško kirtimus skatintų tvaresnę miškininkystę, nes plynieji kirtimai su tuo nesuderinami. Pasak jo, mokslininkai, aplinkosaugininkai jau daugybę metų kalba apie plynųjų kirtimų žalą ekosistemoms ir kardinalius ekosistemų pokyčius tokių kirtimų vietose.
„Plynieji kirtimai nesuderinami su tvaria miškininkyste. Šios Vyriausybės programoje yra numatytas tikslas siekti, kad per 20 metų bent 50 proc. šalies miškų būtų tvarkomi pagal gamtai artimos miškininkystės principus, vengiant plynųjų kirtimų ir prioritetą teikiant ekosistemų apsaugai. Todėl, ieškant papildomų lėšų krašto gynybai, visai racionalu būtų apmokestinti plynuosius kirtimus“, – įsitikinęs L. Jonauskas.
ELTA primena, kad iki 2030-ųjų krašto apsaugai Lietuva siekia skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Per artimiausius metus surinkti papildomus 10–12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus. Tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba priėmė sausį.
Siekdama didesnio finansavimo gynybai koalicinė taryba sutarė dėl pelno mokesčio kėlimo 1 proc. – stambioms įmonėms jis augtų iki 17 proc., lengvatinis – iki 7 proc.
Be to, siūloma gyventojų pajamas apmokestinti pagal dydį, o ne jų rūšį ir pagal tris gyventojų pajamų mokesčio tarifus – iki 36 metinių vidutinių darbo užmokesčių (VDU) uždirbančių gyventojų pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., o virš 60 VDU – 32 proc. tarifas.
Siūloma ir įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, 10 proc. apmokestinti draudimo sutartis, taikant 5 proc. lengvatą kai kurioms civilinės atsakomybės įmokoms.
Pirmadienį aštuonios Lietuvos profesinės sąjungos išsiuntė Vyriausybei bei Seimui laišką, kuriame reikalaujama atkreipti dėmesį į kai kuriuos planuojamus mokestinės sistemos pakeitimų punktus.
Jame pateikiami penki pagrindiniai reikalavimai: apmokestinti pelną ir dividendus bent tiek pat, kiek darbo pajamas, taikyti daugiau GPM „laiptelių“, vienodinant skirtingų veiklos rūšių apmokestinimą, vienodinti ir jų socialinę apsaugą, minimalų atlygį prilyginti 50 proc. vidutinio atlyginimo, nekelti PVM tarifo, o vietoj to apmokestinti prabangos prekes ir aplinkos taršą.
