„Manyčiau, kad radikalių pokyčių šiandien Lietuvai nereikia, reikia tam tikrų įtvirtinimų ir aiškių žinučių, kad transatlantinė bendruomenė žinotų, jog Lietuva yra ir visada buvo patikimas JAV partneris ir visada bus, nepaisant to, kokia administracija yra išrinkta arba kuri valdo Amerikos vyriausybę“, – kalbėjo konservatorių narys.
G. Landsbergis pabrėžė, kad daugelis Lietuvos strateginių užsienio politikos krypčių yra įtvirtintos konsensusu, nepaisant to, kuri partija vadovavo Vyriausybei ar Užsienio reikalų ministerijai.
G. Landsbergis: „Aš manau, kad diplomatinės patirties turiu“
Užsienio reikalų ministrais dirbę asmenys turėjo gausų bagažą diplomatinės patirties. G. Landsbergis teigė, kad jis taip pat turi.
„Aš manau, kad diplomatinės patirties turiu. Džiaugiuosi, kad į politiką atėjau būtent iš diplomatinės tarnybos, kurioje pradirbau bemaž 10 metų, tiksliai nepasakysiu. Sistema ir žmonės man yra pažįstami ir daugelis jų man yra artimi.
Patirtis Europos Parlamente bei įsitraukimas į Europos Liaudies partijos, europinės konservatorių partijos, veiklą ji bemaž yra pati svarbiausia man. Turėti galimybę dirbti išvien su premjerais ar užsienio reikalų ministrais kitose valstybėse, su kuriais sėdėjome, pajuokaujant, viename suole EP salėje – tai yra didelis privalumas ir didelė galimybė. Manau, kad viskas bus gerai“, – sakė G. Landsbergis.
Linkevičius iškėlė aukštą kartelę
Užsienio reikalų ministru daugelį metų dirbęs Linas Linkevičius, pasak G. Landsbergio, iškėlė aukštą kartelę.
„Ministro Linkevičiaus buvimas 8 metus poste, rodo, kad tai yra suderinama su skirtingomis valdžiomis, pasirinktos tam tikros kryptys. Manau, kad tas tūrėtų tęstis.
Ministras Linkevičius iškėlė aukštą kartelę – dabar yra didelis uždavinys tą išlaikyti, ten, kur galima, pagerinti.
Ne kartą esu minėjęs, kad ES turi gausybę iššūkių ir taip dažnai atsitinka, kad Lietuva mato tuos arba dalį tų, kurie yra susiję su mūsų kraštu, bet jeigu matytume ir platesnį vaizdą, kas vyksta Viduržemio jūroje ar Šiaurės Afrikoje ir dalyvautume priimant sprendimus ten, galbūt būtų lengviau ES prikalbėti įsitraukti į tas problemas, kurios yra mūsų kaimynystėje – turiu galvoje, Baltarusiją, Rusiją, Astravą ir kitus klausimus“, – sakė G. Landsbergis.
Vienas iš prioritetų – pagalba Baltarusijos opozicijai
Kaip vieną prioritetų ir pirmųjų darbų jis minėjo pagalbą Baltarusijos opozicijai.
„Tai, ko gero, vienas didžiausių iššūkių, tenkančių būtent Lietuvai. Lietuva parodė lyderystę, ministras Linas Linkevičius aukštai iškėlė kartelę pagalbos Baltarusijos klausimu, bet tikrai manau, kad galima nesustoti ir daryti daugiau – telkti paramą Europos Sąjungoje ir už jos ribų Baltarusijos opozicijai, kuri šiuo metu rado prieglobstį Lietuvoje, taip pat kuo galime padėti, kad Aliaksandro Lukašenko režimas nesitęstų pernelyg ilgai“, – tvirtino pretendentas į ministrus.
Jis taip pat sakė, kad būtina stiprinti santykius su Vokietija, vadindamas šią valstybę Europos Sąjungos širdimi.
G. Landsbergis atmetė kadenciją baigiančio premjero Sauliaus Skvernelio nuogąstavimus, kad dešinieji gali sugadinti gerus santykius su kaimynėmis Lenkija ir Latvija.
„Pastebiu, kad laikinosios Vyriausybės vadovas ir ministrai šiek tiek mėgina pereiti į opozicinį režimą ir piešti tamsiomis spalvomis. Tėvynės sąjunga turi ilgą patirtį užsienio politikos srityje, radikalių pokyčių neturėtų būti, dėl kurių reikėtų baimintis premjerui Skverneliui ar Lietuvos žmonėms“, – teigė konservatorių vadovas.
G. Landsbergis trauksis iš pareigų, jei bus paskirtas ministru
Jeigu bus paskirtas užsienio reikalų ministru, G. Landsbergis trauksis iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūno pareigų.
Kas jį galėtų pakeisti šiose pareigose, partijos lyderis neatskleidžia.
„Mūsų partija yra bendruomenė, ji nėra vienasmenė ar aplink vieną asmenį susibūrusi grupė žmonių. Bendruomenė – tai reiškia, kad yra valdymo struktūros, mes turime daug stiprių žmonių, turinčių ir valdymo patirties, kuriems drąsiai galėčiau palikti frakciją kasdieniam Seimo darbui“, – BNS sakė G. Landsbergis.
Šimonytė: Landsbergis yra Europos Liaudies partijos šeimos, vienos iš partijų pirmininkas
Pasiteiravus, kodėl siūloma G. Landsbergio kandidatūra, nors daugelį metų į šias pozicijas teikdavo didelė diplomatinę patirtį turinčius kandidatus, prezidentūroje I. Šimonytė komentavo, kad buvo visokių patirčių.
„Mano siūlymas būtent tokio sprendimo tikrai turi nemažų motyvų. Mes tikrai turime daug žmonių savo bendruomenėje, kurie galėtų pretenduoti į užsienio reikalų ministro postą.
Bet tam ir yra Vyriausybės ir komiteto formavimo laikotarpis, kad žmonių gebėjimai būtų išnaudoti ten, kur jie geriausiai gali būti išnaudoti.
G. Landsbergis yra Europos Liaudies partijos šeimos, vienos iš partijų pirmininkas, manau, kad tai yra labai svarbus veiksnys, kuris galėtų dar praturtinti mūsų užsienio politiką tais ryšiais, kurios mes turime per tą partijų šeimą, kuriai priklausome“, – sakė I. Šimonytė.
Prezidentas greitu metu susitiks su pretendentais
Pagal Konstituciją, prezidentas Seimo pritarimu skiria ministrą pirmininką ir paveda jam sudaryti Vyriausybę bei tvirtina jos sudėtį.
„Aptarėme kandidatūras, kurias norėčiau teikti prezidentui, jei man būtų pavesta suformuoti Vyriausybę. {...} Ar tos pavardės bus teikiamos tikrai, tai tą sužinosime tik tada, kai bus prezidento pavedimas man suformuoti Vyriausybę“, – po susitikimo su prezidentu sakė I. Šimonytė.
„Šiandien I. Šimonytė pristatė prezidentui išsamų kandidatų į ministrus sąrašą. Prezidentas greitu metu susitiks su pretendentais ir išsakys nuomonę, ar vienas ar kitas kandidatas tinka užimti šias pareigas.
Prezidento nuomone, pirmoji užduotis naujai Vyriausybei – suvaldyti koronaviruso plitimą bei poveikį ekonomikai ir darbo rinkai. {...} Prezidentas rytoj teiks Seimui svarstyti ministro pirmininko kandidatūrą“, – po susitikimo teigė Vidaus politikos grupės vadovas Povilas Mačiulis.
Pateikiame visus kandidatus:
Aplinkos ministras: Simonas Gentvilas (LRLS)
Energetikos ministras: Dainius Kreivys (TS-LKD)
Ekonomikos ir inovacijų ministrė: Aušrinė Armonaitė (LP)
Finansų ministrė: Gintarė Skaistė (TS-LKD)
Krašto apsaugos ministras: Arvydas Anušauskas (TS-LKD)
Kultūros ministras: Simonas Kairys (LRLS)
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė: Monika Navickienė (TS-LKD)
Susisiekimo ministras: Kasparas Adomaitis (LP)
Sveikatos apsaugos ministras: Arūnas Dulkys (TS-LKD)
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė: Jurgita Šiugždinienė (TS-LKD)
Teisingumo ministrė: Evelina Dobrovolska (LP)
Užsienio reikalų ministras: Gabrielius Landsbergis (TS-LKD)
Vidaus reikalų ministrė: Agnė Bilotaitė (TS-LKD)
