Valdžios pažadai, jog emigravę lietuviai savo šalyje laukiami išskėstomis rankomis, tėra tik propagandinis triukas. Biurokratizmo priblokšti emigrantai vis dažniau atsisako sugrįžti.
Šešerius metus Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis klaipėdietis Giedrius tikino, kad tik dėl užsispyrimo vis dar yra pasirengęs grįžti į Lietuvą, rašo "Klaipėda".
„Draugai vadina mane pionieriumi. Nežinia, ar jie, matydami mano vargus, bent jau pradės mąstyti apie grįžimą. Svečioje šalyje šešerius metus kūrus gyvenimą labai sunku apsispręsti grįžti į Lietuvą.
Tačiau tokią iniciatyvą dar labiau apkartina įvairūs tėvynės susikurti saugikliai“, – nuoskaudos, kad yra nelaukiamas savo gimtinėje, neslėpė klaipėdietis. Daugiausiai problemų jam kyla dėl prieš penkerius metus Amerikoje gimusio sūnaus. Jis yra JAV pilietis. Pagal įstatymus toks mažametis Lietuvoje gali būti tik 90 dienų.
„Mums išskrendant į Lietuvą JAV migracijos tarnyba gali paprašyti dokumentų, įrodančių, kad vaikas šioje šalyje bus legaliai. Jei tokių įrodymų neturėsiu, privalau pateikti atgalinį bilietą liudijantį, kad vaikas grįš į JAV“, – teigė Giedrius.
Norėdamas išsiaiškinti, kokių dokumentų jam reikės, emigrantas apskambino kelias Lietuvos ambasadas, kreipėsi į Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centrą.
„Keisčiausia buvo tai, kad niekas nieko nežinojo. Panašu, kad esu pirmasis, kuris nori grįžti į Lietuvą ir turi tokių problemų“, – stebėjosi klaipėdietis.
Teks laukti pusę metų
Galiausiai Giedrius išsiaiškino, kad vaiko gimimo liudijimą ir jo patvirtinimą turi išversti į lietuvių kalbą. Tokia paslauga kainuoja 36 dolerius. Išverstus dokumentus reikia išsiųsti į Lietuvą. Čia leidimas vaikui būti tėvų gimtinėje bus suteiktas nemokamai, tačiau sprendimas bus priimtas tik po šešių mėnesių.
„Tuomet mes jau turime būti savo šalyje. Nežinau, kokį atgalinį adresą nurodyti, kur turi būti atsiųstas leidimas vaikui gyventi Lietuvoje. Galiausiai kokia nauda iš to dokumento, jei mums jo reikia išvykstant iš JAV“, – pyko Giedrius.
Sąrašas – prieš mėnesį
Vargai dėl vaikų yra ne vieninteliai, su kuriais susiduria į Lietuvą norintys grįžti emigrantai. Ne vienerius metus svečiose šalyse gyvenantys lietuviai turi sukaupę turto, pavyzdžiui, baldų ar buitinės technikos, kurią nori parsivežti į Lietuvą.
„Skambinau į Vilniaus teritorinę muitinę paklausti, kokių dokumentų reikia, norint parsivežti daiktus. Atsakymas paprastas – žiūrėk internete. Galų gale teikėsi paaiškinti, jog reikia įrodymų, kad Amerikoje gyvenau ilgiau nei vienerius metus. Klausiau, ar reikia išversti į lietuvių kalbą. Atsakymas buvo neaiškus. Esą priklauso nuo muitininko, kokių dokumentų jis paprašys ir kokia kalba jie turi būti. Kaip tai suprasti?“ – retoriškai klausė emigrantas, rašo "Klaipėda".
Vieno dokumento vertimas ir patvirtinimas, kad jis teisingas, kainuoja 36 dolerius. Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centro direktoriaus pavaduotoja Danutė Čornij aiškino, kad emigrantai, norintys parsivežti daiktus į Lietuvą, prieš mėnesį jų sąrašą turi pateikti muitinei. Tuomet už jų įvežimą nereikės mokėti.
Saugosi spekuliantų
Dar daugiau problemų kyla dėl automobilių. „Juokinga. Šešerius metus pragyvenęs Amerikoje, prieš grįždamas į Lietuvą negaliu nusipirkti kito automobilio, nes jis man nuosavybės teise turi priklausyti ne mažiau kaip pusę metų. Kitaip tariant, jei mašiną nusipirksiu mėnesį prieš išvykstant, už ją Lietuvoje turėsiu mokėti mokesčius – 18 proc. PVM ir 10 proc. muitą nuo automobilio vertės“, – dar vieną absurdą atskleidė Giedrius.
Paklaustas, kodėl nenori parsivežti savo automobilio, kurį turi jau trejus metus, emigrantas teigė, kad Lietuvoje gali kilti problemų dėl įregistravimo.
Be to, parsivežęs automobilį į Lietuvą emigrantas metus negali jo parduoti, nes reikės mokėti didelius mokesčius valstybei. „Tie metai yra apsauga nuo spekuliacijos. Kad nebūtų taip, jog automobilį parsigabena, turėdami tikslą parduoti“, – paaiškino D.Čornij.
„Keista, bet vis dar esu pasirengęs grįžti į Lietuvą. Tačiau į šią šalį jau žiūriu kaip į tarpinę stotelę. Požiūrį pakeitė šiltose vietelėse sėdintys biurokratai, kurie greitai „suvalgys“ savus lietuvaičius. Valdžios deklaruojama pagalba grįžtantiems tėra muilo burbulas ir propaganda. Pirmiausiai stulbina didelis dokumentų, kurių reikalauja skirtingos institucijos, sąrašas. Kažin kiek jų dar reikės, kai grįšiu?“ – žodžių į vatą nevyniojo Giedrius.
Ambasada – pašto dėžutė
Problemų į Lietuvą norintiems grįžti emigrantams kyla ir dėl trumpo ambasadų darbo laiko.
„Žmonės turėtų suprasti, kad ambasados tėra kaip pašto dėžutės. Jose surenkami dokumentai, kurie siunčiami į Lietuvą, kad būtų patvirtinti. Emigrantai pyksta, kad prašymai priimami tik iki pietų. Tačiau reikia suprasti, kad tas pats darbuotojas turi ne tik aptarnauti interesantus, bet ir sutvarkyti priimtus dokumentus, juos išsiųsti“, – tikino Užsienio reikalų ministerijos atstovė Daiva Rimašauskaitė.
Ji pripažino, kad darbuotojų ambasadose yra per mažai. Tačiau etatų skaičių tvirtina Vyriausybė ir jis negali būti pučiamas.
Neseniai iš politikų emigrantai išgirdo pasiūlymą nupirkti visiems emigravusiems tautiečiams lėktuvų bilietus, kad šie per rinkimus grįžtų į gimtinę balsuoti.
Neoficialiai skaičiuojama, kad emigravusių žmonių yra apie 500 tūkst. Bilietas į Lietuvą vidutiniškai kainuoja apie 100 eurų, todėl toks politikų pasiūlymas Lietuvai atsieitų apie 50 mln. eurų.
„Už tokius pinigus galėtų įsteigti daugiau etatų ambasadose, kad mums būtų lengviau grįžti į Lietuvą. Bilietui jau kaip nors patys sukrapštysime“, – piktinosi emigrantai.
Reikalauja butų
D.Čornij pripažino, kad į Lietuvą grįžtantys emigrantai išties susiduria su sunkumais. Tačiau visi jie yra logiški. Pavyzdžiui, reikalavimas, kad dokumentai būtų išversti į lietuvių kalbą, atsirado todėl, kad Lietuvoje ši kalba valstybinė.
Sankcijos dėl parsivežamų daiktų ir automobilių taip pat yra teisingos, nes jos esą saugo nuo galimybės spekuliuoti.
„Jei mūsų žmonės būtų sąžiningi, tikriausiai nereikėtų kurti tiek įstatymų ir poįstatyminių aktų, kurie apsunkina emigrantų grįžimą į Lietuvą“, – svarstė D.Čornij. Tačiau, jos teigimu, pasitaiko tokių į Lietuvą norinčių grįžti emigrantų, kurie pyksta ir dėl to, kad jiems nesuteikiamos išskirtinės sąlygos, rašo "Klaipėda".
„Skambina ir klausia, ar grįžus jiems bus suteiktas butas. Išgirdę neigiamą atsakymą, pradeda plūstis ir aiškina, jog į tėvynę grįžę lenkai randa ne tik jiems skirtus butus, bet juose jau stovi šaldytuvai, pilni produktų. Dažnai išgirstame klausimą: ką mums duos Lietuva, jei grįšime?“ – neslėpė D.Čornij.
Veja bejėgiškumas
Pilietinės visuomenės institutas jau prieš trejus metus buvo įvardijęs, kad emigracija yra viena skaudžiausių Lietuvos problemų, dėl kurios tautai gresia išnykimas. Tačiau emigracijos problema per trejus metus ne tik nebuvo išspręsta, ji dar labiau paaštrėjo.
Specialistų teigimu, emigrantai ne tik nėra skatinami sugrįžti į savo šalį, tačiau vis daugiau tautiečių yra stumiami iš Lietuvos.
Pilietinės visuomenės instituto atliktas tyrimas atskleidė, kad lietuviai emigruoja ne tik dėl blogų ekonominių ir socialinių sąlygų, bet ir dėl klimato valstybėje.
Lietuva pagal emigracijos apimtis pirmauja tarp naujųjų Europos Sąjungos valstybių.
Virginija Spurytė
