Atlaisvintas tarybų kėdės užims ne sąrašų pirmūnai. Vyriausiosios rinkimų komisijos skaičiavimais, iš 1,5 tūkst. išrinktų naujos kadencijos savivaldybių tarybų narių net trečdalis nepradės dirbti.
Juos pakeis kiti partijų iškelti, bet mažesnio rinkėjų pasitikėjimo sulaukę kandidatai. 2002 m. Konstitucinis Teismas uždraudė dvigubą mandatą, todėl naujai išrinkti tarybų nariai turi rinktis tarp dabar einamų pareigų ir savivaldos mandato, sekmadienį rodė „Panorama“.
Pagal Konstituciją, iki pirmo tarybos posėdžio visi naujai išrinkti savivaldybių tarybų nariai privalo atsisakyti nesuderinamų pareigų.
Konstitucinis Teismas išaiškino, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su Prezidento, Seimo narių, Europos Parlamento narių mandatais. Taip pat tarybos nariais negali būti ministrai, apskričių viršininkai, jų pavaduotojai, Vyriausybės atstovai apskrityje, Valstybės kontrolieriai ir jų pavaduotojai bei įvairių savivaldybei priklausančių įstaigų ar bendrovių vadovai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, jau šiuo metu apie 300 asmenų turės rinktis tarp savivaldybės tarybos nario mandato ir nesuderinamų pareigų. 26 iš jų – Seimo nariai. Pasak Zenono Vaigausko, Telšių, Šilalės, Šakių bei Kaišiadorių rajonuose gali pasikeisti net 40 proc. visų išrinktų tarybos narių.
„Aš žinau labai nedaug atvejų, kada mums praneša, kad atsisakoma nesuderinamų pareigų ir pasiliekamas savivaldybės tarybos nariais. Dažniausiai tai būna administracijų direktoriai – jie nori pasilikti tarybų nariais, nes jų pareigos kaip administracijos direktorių vis tiek baigiasi iškart su pirmuoju tarybos posėdžiu“, – pasakoja Z. Vaigauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas.
Socialdemokratas Rimantas Petukauskas išrinktas į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą. Partijos sąraše jis buvo įrašytas 8 numeriu, po rinkimų pakilo į ketvirtą poziciją. Jis tikina, kad atsisakyti tarybos nario mandato jį ir paskatino Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimas, kad vietinės valdžios mandatas nesuderinamas su savivaldybei priklausančių įstaigų ar bendrovių vadovų pareigomis.
„Pagal tą naują redakciją, autobusų parko direktorius kaip administracijos vadovas negali kartu būti ir miesto tarybos narys. Kaip žinia, pagal seną redakciją, man būtų užtekę atsisakyti, tik atsistatydinti iš valdybos narių, bet dabar direktoriaus pareigos ir tarybos mandatas yras nesuderinami“, – „Panoramai“ sako Rimantas Petukauskas, „Panevėžio autobusų parko“ generalinis direktorius.
Apžvalgininkas Gintaras Aleknonis sako, kad negalima iš politiko atimti teisės atsisakyti mandato, tačiau toks atsisakymas turėtų būti išimtis ir labai reta išimtis: o jeigu trečdalis ketina tai padaryti, tai jau yra taisyklė.
„Mes smerkiame tuos, kurie rinkimų dieną pardavinėjo savo balsus. Tiems, kurie rinkimų dieną supirkinėjo balsus, keliamos baudžiamosios bylos. O ką mes galime pasakyti tiems, kurie rinkimų dieną pardavinėjo savo vardą?
Būtent taip norėčiau vadinti tuos politikus, kurie ėjo į rinkimus, tačiau žinojo, kad neketina dirbti savivaldybių tarybose. Įstatymas negali visko sureguliuoti, jis visada palieka tam tikrą erdvę, ir tą erdvę pirmiausia mes galime užpildyti padorumu“, – teigia G. Aleknonis, M. Romerio universiteto docentas.
Nors, paskutiniais duomenimis, asmenų, kurių einamų pareigos nesuderinamos su savivaldybių tarybų narių mandatais, yra apie tris šimtus, Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovas prognozuoja, kad jų skaičius gali perkopti per 500. O tai reikštų, kad mandatų turėtų atsisakyti daugiau nei trečdalis visų išrinktųjų.
Z. Vaigauskas sako, kad toks procesas panaikintų reitingavimo rezultatus ir į savivaldybių tarybas patektų ne tie, kuriais labiausiai pasitikėjo rinkėjai. Apžvalgininkų teigimu, tai paprasčiausias visuomenės apgaudinėjimas.
