Kai kartu su naujomis technologijomis ėmė rastis ir naujos rūšies nusikaltimai – nusikaltimai elektroninėje erdvėje, o šalia telefoninių sukčių ėmė „veistis“ ir internetiniai, pareigūnai ėmė skambinti pavojaus varpais, bandydami perspėti naivuolius. Deja, išradingi sukčiai surezga vis naujas pinkles, o patiklių tautiečių taip ir nemažėja.
„Siūlau užsidirbti“...
Panevėžietis Rytis Butkevičius (20 m.), ko gero, galėtų būti įrašytas į šalies Gineso rekordų knygą, kaip nepralenkiamas sukčius. Teisme dar tebenagrinėjama šio naujojo Ostapo Benderio baudžiamoji byla, kur jaunasis apgavikas kaltinamas padaręs 84 nusikalstamas veikas ir apgavęs 29 žmones, o Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Gailutė Vilkienė jau baigė tirti dar vieną šiam sukčiui iškeltą baudžiamąją bylą. Šį kartą R. Butkevičiui pateikti kaltinimai padarius net 238 nusikalstamas veikas, nuo jo nekentėjo net 40 patiklių lietuvaičių.
Jaunojo Ostapo Benderio „smegenų pudrinimo“ schema buvo gana paprasta: vaikinas už duotą pasinaudoti banko sąskaitą (į kurią neva būdavo pervedami pinigai iš užsienio) žmogui pasiūlydavo atlygį – 50, 100 ar net 2000 litų. Jaunuolis su savo aukomis paprastai bendraudavo internetu, pasiūlydavo užsidirbti, pateikdavo išgalvotą istoriją apie mokesčių inspekcijos užblokuotą jo asmeninę sąskaitą. Gailestingos ir norinčios šiek tiek užsidirbti tautietės duodavo R. Butkevičiui leidimą pervesti pinigus į jų sąskaitą ir pasakydavo visus internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis ir kodus. Tarp nukentėjusiųjų yra įvairių profesijų žmonių – medikų, pardavėjų, konditerių, kasininkių, nemaža studentų.
Aukos – bedarbės
Na o kai jau žinodavo visus elektroninės bankininkystės duomenis, R. Butkevičius tuoj pat atlikdavo finansines operacijas – pasisavindavo nukentėjusiųjų pinigus ar jų vardu paimdavo greituosius kreditus.
Šio jaunuolio vykdytas machinacijas pareigūnai nutraukė prieš gerus metus. Kaip nusikalstamos veiklos įkalčiai buvo paimti kompiuteris, naudotas žmonėms apgaudinėti ir 2 mobiliojo ryšio telefonai.
Tokius nusikaltimus tiriantys prokurorai tvirtina, jog nusikaltimų gausa rodo, kad mūsų visuomenėje yra labai daug naivių, tikinčių kone veltui laimėti šimtus ar tūkstančius litų, žmonių, tarp jų nestinga ir jaunimo, ypač ieškančio darbo ar bet kokio kito pajamų šaltinio. Jauni žmonės, kurie lankosi interneto svetainėse, dažnai susigundo siūlomu lengvu uždarbiu ir net nesusimąsto, kad gali būti apgauti sumanių sukčiautojų. Viena mergina, kuri laiku atsitokėjo po R. Butkevičiaus gražbylysčių ir paskambino policijai, prisipažino, jog ant sukčiaus kabliuko pakliuvo dėlto, kad jau kuris laikas niekaip negali įsidarbinti, pašalpa menka, o namuose laukia dvi alkanos burnos – 2 maži vaikai. „Namuose padėtis tokia, kad kartais net duonos kąsnio neturiu už ką nusipirkti, o darbo negaunu, – aimanavo vos sukčiaus auka netapusi jauna moteris. – Laimė, kad laiku suvokiau, jog galiu nukentėti, todėl kreipiausi į policiją“.
Kaip teigia, abi R. Butkevičiaus bylas narpliojusi prokurorė Gailutė Vilkienė, žmonės dažniausiai į sukčių rankas pakliūva dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Vieni patys vis dar nusiteikę apgaudinėti valstybę ir nenori mokėti mokesčių, na, o kiti – nori greitų ir lengvų pinigų. „Žinoma, dalis nukentėjusiųjų užkimba ant sukčių jauko, nes griebiasi to pasiūlymo kaip už to šiaudo iš vargo, – sako prokurorė. – Daugelis nukentėjusių – bedarbės, mamos, auginančios vaikus, balansuojančios ant skurdo ribos. Tačiau visiems nukentėjusiesiems bendras bruožas – tikėjimas, kad pinigai daro pinigus.“
Menkina kaltę
Pasak prokurorės G. Vilkienės, kaltinamasis R. Butkevičius – išradingas žmogus: jis lengvai užmegzdavo pažintis ir savo aukas priversdavo juo patikėti. Jam sekėsi išvilioti svetimus internetinės bankininkystės ir sąskaitos valdymo duomenis, apgaule įgyti svetimą turtą. Dauguma nukentėjusiųjų – jauni žmonės, dažniausiai bedarbiai rajonų gyventojai, o tiksliau – gyventojos, nes iš 40-ies nukentėjusiųjų tik 2 vyrai. Įdomiausia, kad jaunu sukčiumi patikėjusių žmonių tarpe ir gana solidaus amžiaus mokytojas.
R. Butkevičiaus advokatai stengiasi sumenkinti sukčiaus kaltę, bandydami įrodyti, kad kaltos pačios aukos – girdi, ar sutartyse su banku nematę, kad pasirašė niekam neatskleisti elektroninės bankininkystės duomenų...O ir pats aferistas teisme elgiasi arogantiškai, aiškiai visiems demonstruodamas, kad prokurorai už grotų neįstengs jo pasiųsti. Tačiau antrojoje byloje R. Butkevičiui pateikti kaltinimai ne tik dėl sukčiavimų, bet ir dėl turto prievartavimo, o už tai R. Butkevičiui gręsia iki šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Nespėjo apgauti
Pareigūnai sako, jog paskutiniu metu žmonės įtariau žvelgia į nepažįstamų žmonių, prisistatančiais pareigūnais, skambučius. Tai rodo ir tas faktas, kad per 10 dienų Kaune ir Kauno rajone pareigūnai sulaikė net 8 sukčiavimu įtariamus asmenis. O Kėdainių rajone vien balandžio 5-ąją sukčių skambučių sulaukę net 4 šio rajono gyventojai, įžvelgė klastą, nepasidavė jų įkalbinėjimams, neatskleidė savo duomenų ir apie tai pranešė policijai.
Kaip praneša Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Kęstutis Kasciukevičius, Panemunėje (Kaunas) gyvenančiai garbaus amžiaus Petronėlei M. (88 m.) paskambinęs vyras (įtariama, jog skambinta iš įkalinimo įstaigos), prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė, kad šios anūkas neva nukrito nuo laiptų ir sužalojo žmogų, todėl reikalingi pinigai. Tuos pinigus močiutė turinti perduoti moteriai, kuri netrukus atvyks. Po skambučio praėjus maždaug 10 minučių į Petronėlės M. butą atėjo nepažįstama moteris, kuriai močiutė atidavė 1 200 litų ir banko mokėjimo kortelę su PIN kodu. Sąskaitoje, pasak Petronėlės M., buvo 10 000 litų.
Tačiau aferistė su svetimais pinigais ir banko kortele netoli tenuėjo – policijos pareigūnai ją sulaikė su įkalčiais. „Tarpininkė“ pasirodė beesanti 21-erių Renata G. Jai pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo. Petronėlė M. tik policijos pareigūnų dėka išsaugojo savo santaupas. Senolė šią istoriją pasižadėjo papasakoti kaimynams ir taip juos perspėti.
Na, o kiti sukčiai bandė apgauti vieno Domeikavos (Kauno raj.) gyventojo Ovidijaus B. (37 m.) mažametį sūnų. Vienas jų paskambino į vyriškio butą ir telefonu atsiliepusiam jo sūnui prisistatė policijos pareigūnu. Sukčius pranešė, kad, girdi, mama prasiskėlė lūpą ir guli ligoninėje, todėl vaikas turi surinkti visus namuose esančius pinigus bei papuošalus ir perduoti juos žmogui, kuris tuoj atvyks. Mažametis į maišelį sudėjo namuose rastus pinigus – 2142 litų, 240 eurų bei juvelyrinius dirbinius ir visą šį turtą atidavė kieme laukusiam jaunuoliui.
Tačiau kriminalinės policijos pareigūnai jau turėjo informacijos ir slaptos operacijos metu, kai tik mažametis atidavė surinktus pinigus ir juvelyrinius dirbinius, sulaikė įtariamuosius: K. S. (23 m.), D. J. (21 m.), A. G. (19 m.), L. R. (19 m.) ir šešiolikmetį, kurie buvo uždaryti į areštinę.
Tos pačios dienos popietę telefoninis sukčius bandė išvilioti 4000 litų iš dar vieno kauniečio Vytauto B. (68 m.), tačiau apdairus pilietis, įtaręs klastą, apie keistą skambutį pranešė policijai. Pareigūnai sulaikė įtariamąjį Eugenijų A. (22 m.) ir uždarė jį į areštinę.
Po kelių dienų dar vienai kaunietei Vidai Z. (68 m.) į namų telefoną paskambinęs vyriškis, pareiškė esąs šiosios anūkas ir ėmė guostis, kad sužalojo nepažįstamą mergaitę. „Problemoms“ išspręsti, girdi, reikėtų 3000 litų. Gal močiutė galėtų jam tiek pinigų duoti?.. Moteris tiek pinigų neturėjo, tačiau gailėdama anūko, sukrapštė 1200 litų ir atidavė juos atėjusiam nepažįstamam vyrui. Visa laimė, kad kriminalistai jau laukė pasaloje. Sulaikytas Vidmantas Ž. (38 m.). Visiems sulaikytiesiems sukčiams pateikti įtarimai dėl sukčiavimo.
Tik faktai
Policijos pareigūnai pastebi, jog sukčių taikiniais dažniausiai tampa vyresnės nei 50 metų moterys. Gyventojai privalo elgtis apdairiai: sulaukus nepažįstamų asmenų skambučių neskubėti pildyti jų prašymų.
Pravartu atminti, kad policijos bei kitų tarnybų pareigūnai, paskambinę telefonu, niekada neprašo perduoti grynųjų pinigų, neprašo pasakyti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų ar atlikti kitų bankinių operacijų.
Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, nedelsdami skambinkite į policiją bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
