Po kelis seniūnaičius kiekvienoje seniūnijoje išrinkti sugalvoję valdininkai užmiršo paklausti žmonių, ar jiems tokių bejėgių valdžios atstovų reikia. Baisiausia, kad abejotina, iš viršaus nuleista ir žmonėms visiškai nereikalinga administracinė reforma stumiama per prievartą. Prieš ketverius metus pakeistas Vietos savivaldos įstatymas, numatęs visose seniūnijose įsteigti seniūnaitijas, būtų visai sužlugęs, jei valdininkai nebūtų užmiršę nurodyti, iki kada šis darbas turi būti atliktas. Valdininkai nepasiklausė žmonių, ar jiems reikalingi valdžios atstovai be jokių galių ir turintys labai menkutes teises.
Reforma nekruta, mat kaimų žmonės nesiūlo kandidatų į seniūnaičius, nesirenka į jų rinkimus, todėl kai kuriuose rajonuose iš kelių dešimčių seniūnaičių išrinkta vos keletas, o Panevėžio rajono savivaldybė viešai atsisakė kurti seniūnaitijas. Esą jų atsiradimas keltų tik sumaištį, mat rajonas turi stiprias kaimų bendruomenes ir daugiau viršininkų žmonėms nebereikia.
Už tokį drąsų požiūrį ir įstatymo nevykdymą Vyriausybės atstovas Leonas Alesionka Panevėžio rajono savivaldybę apskundė teismui. Administracinis teismas įpareigojo vykdyti įstatymą. Ir po teisminio auklėjimo rajono savivaldybė paklusti neskuba, seniūnaičių rinkimus nukėlė į kitų metų balandį.
Kupiškio rajono Noriūnų seniūnijos seniūnas Algirdas Navickas teigia, kad jų seniūnijoje iš 5 seniūnaičių išrinktas vos 1. Žmonės tokius rinkimus ignoruoja. Vien todėl, kad idėja išplaukė ne iš apačios, ne dėl reikalingumo žmonėms, o buvo nuleista iš viršaus, daugiau kaip 30 seniūnaitijų pavyko išrinkti vos 6 seniūnaičius. A. Navicko teigimu, dabar, kai kaimuose jau susikūrusios aktyvios bendruomenės, seniūnaičių rinkimai yra absurdiški.
Pasak įstatymo rengėjų, jis gali atstovauti gyventojų interesams seniūnijose ir savivaldybėse, skatina žmones prižiūrėti gyvenamosios vietos aplinką, padeda plėtoti kultūrą ir sportą. Jei reikia, organizuoja apklausas, susitikimus su valdžios atstovais. Tačiau seniūnaitis negali padėti žmonėms kaip valdžios atstovas.