Lietuva jau rengiasi visuotiniam mokymosi pradžios ankstinimui. Seimo sprendimu jau po dvejų metų visi pirmokai turės būti nebe septynerių, o šešerių metų, o priešmokyklinis ugdymas prasidės nuo penkerių, o kas labai norės – ir ketverių.
Šiemet šešiamečius į pirmąją klasę jau galima leisti be anksčiau buvusio privalomo vaiko brandos vertinimo. Tačiau tėvai neskuba atsiradusia galimybe vaikus į mokyklą leisti anksčiau. Štai Vilniaus savivaldybėje šešiamečių pirmokų skaičius panašus kaip ir pernai ir dar ankstesniais metais.
„Šešiamečių šiemet į mūsų pirmas klases ateis 305 vaikučiai. Visi kiti yra septynmečiai, išviso pirmokų 6100 vaikų. Procentas nėra didžiulis, pusė procento visų pirmokų“, – teigė Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.
Net ir į priešmokyklines klases penkiamečių tėvai neskuba vesti. Tad panašu, kad dauguma tėvų planuoja vaikus anksčiau į mokslus išleisti tik tuomet, kai jau bus privaloma pagal įstatymą- kitąmet penkiamečiai užplūs priešmokyklines grupes, o dar po metųsulaukę šešerių, jau ir pirmąsias klases.
„Mokyklose yra vietų trūkumas, metai būtų sudėtingesni. Kol kas viskas analizuojama, stebime srautus, stengiamės, kur mokyklose laisvos patalpos, steigti priešmokyklines ar mišraus amžiaus grupes“, – pasakojo E. Tamošiūnaitė.
Kada vaiką geriau leisti į mokyklą, psichologai nėra vieningi. Vieni pabrėžia, kad vaikas jei ir mokėtų rašyti ar skaičiuoti, vis tiek gali būti nepasirengęs psichologiškai atitrūkti nuo tėvų ir jam gali būti sunku adaptuotis naujoje kitokioje mokyklos aplinkoje.
Kiti gi tvirtina, kad jei anksčiau vaikus pradėsime ruošti mokyklai, jie anksčiau ir subręs.
„Labai priklauso nuo paties vaiko. Jei jis pasiruošęs tam, kodėl gi ne? Pasiruošimas labai priklauso nuo to, kiek į vaiką investuojama laiko, kiek jis išsivystęs, kiek apsiruošęs mokyklai. Jei 6 metų pasiruošęs, galima vesti, kodėl gi ne“, – tikino vaikų psichologas Aleksandras Segal.
Tuo tarpu miesto vicemerė sako, kad tokį sprendimą reikėtų apsvarstyti itin atidžiai.
„Koncentracija, dėmesio išlaikymas, tai turi įtakos vaiko mokymosi rezultatams, jie vėliau gali atsispindėti. Tokius paankstinimus reikia labai atsargiai priimti“, – tikino E. Tamošiūnaitė.
Visus vaikus jau nuo šešerių metų siųsti į mokyklą Seimas nuspendė remdamasis daugumos ES šalių praktika, kur vaikai jau nuo šešerių lanko mokyklas. Nuo septynerių mokytis pradeda tik dauguma mūsų kaimynų: lenkai, latviai, estai, švedai ir suomiai bei bulgarai.
