Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems asmenims gali būti apribotos kai kurios galimybės. Pavyzdžiui, patekimas į parduotuves, maitinimo įstaigas ar galimybė gauti tam tikras paslaugas.
Tokia idėja prekybininkams sukėlė klausimų, kaip reikalavimą reikėtų įgyvendinti.
Norėtų dirbti be Galimybių paso
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) direktorė Rūta Vainienė sako, kad prekybininkai supranta Vyriausybės norą paskatinti žmones vakcinuotis. Tačiau vis dėlto mieliau norėtų dirbti be Galimybių paso.
„Idealiu atveju, prekybai gal ir nereikėtų taikyti apribojimų, nes prekyboje atvejų (COVID-19 – aut. past.) nebuvo daug. Bet jeigu tokie numatomi, reikėtų pagalvoti apie korektišką įgyvendinimą. Puikiai suprantame, kad maisto prekių parduotuvės turės dirbti, nes žmonės, net ir tie, kurie nevakcinuoti, negali likti be maisto. Jie turi turėti teisę įsigyti maisto“, – tv3.lt komentuoja R. Vainienė.
Tuomet prekybininkams kyla uždavinys sugalvoti, kaip apribojimai parduotuvėse būtų įgyvendinami. R. Vainienės nuomone, skirtingi ribojimai turėtų galioti skirtingo dydžio parduotuvėse.
Jei būtų reikalavimas užtikrinti, kad pasiskiepiję ir nesiskiepiję klientai nesimaišytų tarpusavyje, pasak R. Vainienės, būtų logiška reikalavimus pritaikyti pagal parduotuvės dydį.
„Įsivaizduokite, jeigu ateina nevakcinuotas (žmogus – aut. past.) į maisto prekių parduotuvę, kuri yra po vienu stogu su raktų dirbtuve. Turbūt, nelogiška tai (parduotuvei – aut. past.), kuri nedidelę dalį tos kitos parduotuvės, riboti patekimą. Nelabai įsivaizduojame, kaip tai reikėtų įgyvendinti. Vadinasi, tas žmogus ateitų ir negalėtų atsiskaityti.
Ten, kur parduotuvėse yra vienas arba du žmonės, kurie aptarnauja klientus, jie negalės stovėti prie durų ir kontroliuoti srauto. Negalės kiekviena parduotuvė dar apsauginį samdyti. Greičiausia būtų neleidžiama jam atsiskaityti kasoje. Bet kokiu atveju, jie vis tiek būtų patalpoje ir sukeltų nepatogumą, riziką tiems, kurie yra vakcinuoti“, – svarsto R. Vainienė.
LPĮA siūlo parduotuvėms iki 10 tūkst. kv. m. ribojimų su Galimybių pasu netaikyti. Tačiau didesnėse parduotuvėse ar prekybos centruose galėtų veikti klientų kontrolė.
„Jeigu bus toks reikalavimas nustatytas, kiekviena įmonė žiūrės, kaip ji gali užtikrinti. Matyt, bus įvairiausių variantų. Kur didesnės parduotuvės, kur yra apsaugos darbuotojai, gal jie tai darys, o kur nėra, turėtų tas pats asmuo, nėra kitos išeities. Jis tikrintų atsiskaitymo metu, o ne prie įėjimo“, – sako LPĮA direktorė.
R. Vainienė sako, kad verslininkai jaustųsi ramiau, jei žinotų ir kriterijus, kuriais remiantis ribojimai jiems būtų panaikinti. Šiuo metu kalbama, kad pasiekus 300 COVID-19 pacientams skirtų lovų užimtumą būtų pereinama prie tam tikrų ribojimų.
„Labai svarbu, kad valdžia nustatytų ne tik kada įsigalioja Galimybių paso reikalavimas, tas minimas 300 užimtų lovų ligoninėse, bet ir kada jis baigia galioti. Mums svarbu matyti aiškų horizontą, siekiamybę, kažkokį bendrą tikslą ir planuoti veiklą be apribojimų.
Puikiai prisimename pavasarį, kada buvo visiška nežinomybė, gyvenimas nuo trečiadienio iki trečiadienio – atlaisvins ar ne. Būtų gerai rodiklius žinoti ne tik kada įsijungia, bet ir kada išsijungia. Norėtume žinoti, ar tai yra tie patys 300 lovų, kai bus žemiau jų, ar tai yra tam tikras vakcinavimo lygis. Tokios indikacijos, aiškumo, verslui labai reikėtų“, – komentuoja R. Vainienė.
Prie ribojimo norėtų pereiti palaipsniui
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad idėja kai kurias parduotuves palikti atviras tik pasiskiepijusiems asmenims jau buvo aptarta su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Prekybos centrai pateikė savo siūlymus, šiuo metu laukiama Vyriausybės sprendimo.
„Mūsų nuomone, jeigu būtų priimtas sprendimas, <...> jeigu pradedame sąlyginai riboti patekimą į prekybos centrus arba palengviname sąlygas tiems, kurie yra imunizuoti ir pasunkiname tiems, kurie nėra, bet tai neturėtų apsunkinti administravimo klausimo.
Jeigu pačiam prekybos centro valdytojui tektų kontroliuoti, supraskite – Vilniaus „Akropolio“ atveju, kai grįžtant žmonėms į miestus, darbus, rudeniop, tai yra keliasdešimties tūkstančių žmonių srautas, patenkantis į vieną objektą per 10–12 įėjimų. Kiek reikėtų papildomos kontrolės, apsaugos tikrinimo įrangos ir panašiai, kaip tai apsunkintų patekimą žmonėms?“ – pastebėjimais su tv3.lt dalinasi M. Statulevičius.
Todėl prie idėjos LNTPA siūlytų pereiti palaipsniui. M. Statulevičiaus nuomone, pirma prekybos centrų klientai galėtų būti tikrinami atrankiniu būdu. Taip būtų galima žmones kartu ir paskatinti vakcinuotis.
„Pavyzdžiui, apsiperkant prie kasos būtų galima patikrinti ir, jei žmonės neturi, paskatinti ir nurodyti, kad lankantis be Galimybių paso ateityje gali būti apsunkinama galimybė patekti (į prekybos centrą – aut. past.)“ – komentuoja M. Statulevičius.
Pasak pašnekovo, taip žmonės galėtų būti paskatinami vakcinuotis čia ir dabar. Kai kuriuose prekybos centruose jau kurį laiką veikia vakcinavimo stotelės. Pasak M. Statulevičiaus, jos yra itin populiarios, prie kai kurių dažnai susidaro pasiskiepyti norinčiųjų eilės.
M. Statulevičiaus nuomone, taip pat turėtų būti pailgintas Galimybių paso galiojimas. Šiuo metu Galimybių pasas pasiskiepijusiems asmenims galioja savaitę, jai praėjus reikia atsisiųsti naują Galimybių pasą.
„Pasiskiepijusiems žmonėms tikrai turėtų Galimybių pasas galioti porą mėnesių. Vakcina galioja ilgiau, pusę metų ir ilgiau, sakoma. Tikrai neturėtume apsunkinti patirties. Jei apsunkinsime, žmonės vengs, nesilankys ir apskritai ši idėja bus neįgyvendinta.
Mūsų nuomone, jei kalbame apie ankstyvą įvedimą, vasaros metu ar rugpjūčio mėnesį, pradžiai padaryti tai etapiškai, kaip rekomendaciją, atrankiniu būdu, tikrinant prie kasos, skelbiant ir labai aktyviai per prekybos centrų radijus komunikuojant, kad tik imunizuoti žmonės yra skatinami lankytis“, – sako M. Statulevičius.
Prekybos centrai – prieš Galimybių pasą
Portalas tv3.lt susisiekė ir su keletu didžiųjų šalies prekybos centrų. Visi jie vienareikšmiškai sako suprantantys epideminės situacijos trapumą, tačiau Galimybių paso vis dėlto nenorėtų.
Prekybos centro „Mega“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Ieva Goštautaitė-Gedutė teigia, kad prekybos centras nesupranta, kodėl verslas yra naudojamas kaip įrankis susidariusiai situacijai spręsti. Pasak jos, verslininkai ką tik pradėjo veikti ir vis dar bando atsistoti ant kojų.
Pasak I. Goštautaitės-Gedutės, pandemijai valdyti galėtų būti pasitelkiamos kitos priemonės.
„Siekiant didinti vakcinacijos mastus – vertėtų investuoti į viešuosius ryšius, kryptingą visuomenės švietimą, suteikti maksimalią prieigą skiepytis tai visuomenės grupei, kuri neturi galimybės atvykti į vakcinacijos centrus. Važinėjantys mobilūs skiepų autobusai nesprendžia problemos tų, kurie apskritai yra nusistatę, dvejoja ar turi mažai informacijos apie skiepus.
Reikalinga edukuoti būtent šias visuomenės grupes, kaip pvz. kviesti kompetentingus medikus į įmones, kuriose pasiskiepijusiųjų skaičius mažiausias, ugdyti, šviesti, formuoti žmonėms žinojimą ir nukreipti nesiremti nepagrįstomis nuomonės.
Abejotina, ar toks gana drastiškas verslo veiklos ribojimas yra gerai pasvertas, ar įvertintos galimos ekonominės pasekmės ir kaip draudimai koreliuoja su žmonių sąmoningumo ugdymu“, – vertinimu su tv3.lt dalinasi Ieva Goštautaitė-Gedutė.
Prekybos centro „Ozas“ atstovai galimai sugrįšiančius ribojimus vertina kaip pagrįstus ir logiškus. Tačiau Galimybių pasą vadina kraštutine priemone.
„Prastėjant padėčiai šalyje, Galimybių pasai galėtų būti taikomi kaip kraštutinė priemonė, siekiant visiškai neapriboti veiklų. Tačiau iki tol, kol gali tekti griebtis šių sprendimų, prekybos ir pramogų centras „Ozas“ gali užtikrinti saugią aplinką, naudojant kitas, taip pat veiksmingas priemones, tokias kaip: lankytojų srautų ribojimas, maksimalus patalpų vėdinimas ir anglies dvideginio koncentracijos rodiklių stebėjimas patalpose.
Pasiekus tam tikrą CO2 ribą vėdinimo sistema automatiškai padidina šviežio oro kiekį, taip sumažindama galimybę plisti COVID-19 bei įprastais kasdieniais dalykais tapusias: reguliarią dezinfekciją ir lankytojų atsakomybės skatinimą“, – tv3.lt komentuoja „Ozas“ turto valdytoja Ina Augulienė.
Prekybos centrų „Akropolis“ komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas pabrėžia, kad „Akropolis“ laikosi pozicijos nekomentuoti Vyriausybės sprendimų. Vis dėlto, D. Mertinas sako, kad prekybos centrai tikėtųsi, jog jų šiuo metu užtikrinamų priemonių naudojimas padėtų ir toliau užtikrinti galimybes saugiai lankytis bei dirbti prekybos centruose.
„Akropoliuose“ šiuo metu laikomasi patalpų dezinfekcijos reikalavimų, klientams dalinamos apsaugos nuo koronaviruso priemonės, taip pat veikia vakcinavimo punktai. Juose, kaip pastebi D. Mertinas, skiepijasi ne tik prekybos centrų klientai ar darbuotojai, bet pasitaiko ir tokių žmonių, kurie į prekybos centrą užsuka tik pasiskiepyti.
„Iš savo pusės galime užtikrinti, kad pirkėjų ir darbuotojų saugumas tiek dabar, tiek rudenį liks mūsų svarbiausiu prioritetu. Pirkėjų srautai yra stebimi modernia pasaulinio rinkos lyderio „Sensormatic ShopperTrak“ srautų skaičiavimo sistema, leidžiančia realiu laiku matyti vienu metu pastate esančių pirkėjų. Medicininės kaukės yra dalinamos jų neturintiems lankytojams, nuolat dezinfekuojami visi liečiami paviršiai, visu pajėgumu veikia ventiliacijos sistema“, – tv3.lt komentuoja D. Mertinas.
Armonaitė: gali būti apribotos tam tikros galimybės
Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė antradienį paskelbė, kad vakcinuotis nesutinkantiems asmenims gali būti apribojamas patekimas į maitinimo įstaigas, parduotuves, taip pat apribojama galimybė gauti tam tikras aptarnavimo paslaugas. Tam būtų pasitelkiamas Galimybių pasas.
„Kai pristatėme Galimybių pasą, jo tikslas buvo atidaryti kuo daugiau veiklų ir išlaikyti jas atidarytas, kad išvengtume ateities karantinų.
Jau matome, kad galimybių pasas bus ypač reikalingas rudenį, kad neuždarytume ekonominių veiklų, kad žmonės toliau galėtų džiaugtis savo mėgstamais restoranais, kavinėmis, parduotuvėmis ir taip toliau. Vyriausybė spręs, bet panašu, kad tos veiklos bus atviros pasiskiepijusiems žmonėms, nes šiuo metu Lietuvoje vyksta nepasiskiepijusių pandemija“, – antradienį sakė A. Armonaitė.
„Mes kalbame apie tai, kad žmonės pasivakcinavo, pasiskiepijo, išgyveno tam tikrus šalutinius poveikius, bet jie turi imunitetą, yra imunizuoti, kad mes jų ribojimais ir draudimais nebaustume. Toks mūsų tikslas“, – pridūrė ji.
Ministrė teigė, kad žmonės, kuriems galbūt pritrūko laiko pasiskiepyti, galėtų tą padaryti jau dabar. Pasak A. Armonaitės, Vyriausybė diskutuos apie tai ar įvesti galimybių pasą toms veikloms, kurioms jis anksčiau negaliojo, pavyzdžiui, kirpykloms ar parduotuvėms.
„Mes galime kalbėti apie daugiau veiklų. <...> Ir veiklos, ir aptarnavimas. Nei aš, nei kažkas kitas Vyriausybėje jokių ribojimų nenorime, bet yra tokia situacija, kad turime delta atmainą, kuri 80 proc. Lietuvoje dominuoja, 95 proc. ligoninėse žmonių yra nepasiskiepiję ir užsikrėtę.
Mes turime nepaskiepytų žmonių pandemiją. Mums būtina pasiskiepyti, o tiems žmonėms, kurie yra jau imunizuoti, jie turi imunitetą, kad jie galėtų gyventi normalų gyvenimą“, – pripažino A. Armonaitė.
Ministrės teigimu, Vyriausybės diskusijose kalbama apie tai, kad rodiklis, kuomet būtų pradėti taikyti ribojimai nepasiskiepijusiems asmenims, yra užimtų lovų skaičius ligoninėse.
„Situacija labai paprasta. Žmonės, kurie suserga COVID-19 liga, jiems yra prioritetas. Tie žmonės, kurie laukia operacijų, jiems reikalingas kitoks gydymas, jie yra užleidę vietas būtent covid ligoniams. Kai mes pasieksime 300 covid lovų, akivaizdu, kad reikės kitų sąskaita tuos pajėgumus didinti ir tikėtina, kad tada įsijungs naujas reguliavimas su galimybių pasu, tą Vyriausybė spręs artimiausiu metu“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Pasak jos, yra žmonių, kurie dėl objektyvių priežasčių negali pasiskiepyti, pavyzdžiui, nėščios moterys, tad jiems bus užtikrinta galimybė naudotis galimybių pasu pasidarius testą nuo koronaviruso.
„Tačiau šiaip paskata turi būti skiepytis. Mes siūlome vakciną nemokamai, žmonės gali pasirinkti gamintoją, kuris jiems patinka. Didelėje dalyje užsienio valstybių nėra galimybių pasirinkti. Yra tiek daug opcijų, svarbu, kad žmonės jomis pasinaudotų ir ateitų skiepytis“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Pasak A. Armonaitės, kol kas negalima teigti, kad visos paslaugos, kurios yra uždarose patalpose, bus apribotos galimybių paso.
„Mes kalbame apie kontaktines paslaugas. Kol kas nespekuliuosiu sveikatos ministras teikia šitus pasiūlymus, jis ir pateiks“, – sakė A. Armonaitė.
Verslininkai ne kartą siūlė, kad būtų galima skiepyti baruose. A. Armonaitė tikino, kad palaiko tokį siūlymą.
„Aš tai už, galime kalbėti su Sveikatos ministerija, skiepyti baruose, paplūdimiuose, visur, aš už“, – teigė A. Armonaitė.
