STT įvykio nesureikšmina ir tyrimo dėl to neatlieka. Teisininkai vadina tai skandalu, kuris turėtų parodyti, kaip atsainiai duodamas leidimas kištis į privatų žmogaus gyvenimą.
Pats politikas į tai reaguoja kaip į žmogišką klaidą. „Sureagavau žmogiškai. Keista ir tikrai nėra smagu, bet nuvykus į STT, pareigūnai tikrai nuoširdžiai apgailestavo ir atsiprašė už tokią klaidą. Tai tiesiog aš šitą istoriją buvau pamiršęs“, - sakė V. Šapoka.
Anot Arvydo Anušausko, tokių klaidų yra pasitaikę ir anksčiau. „Po tokių faktų išaiškėjimo daromas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, kokiu pagrindo, kas atsitiko ir ar tikrai tai buvo tik klaida“, - teigia politikas.
Teisininkė Natalija Bitikova sako, kad elektroninės informacijos rinkimas, į kurį patenka ir telefoninių pokalbių pasiklausymas, savaime yra privataus gyvenimo apribojimas. „Europos žmogaus teisių teismas tai leidžia, jeigu yra bent kelios sąlygos. Tas apribojimas yra teisėtas ir proporcingas ir, visų antra, jis yra sankcionuotas teismo“, - teigia teisininkė. Anot specialistės, čia galima įžvelgti sisteminę problemą.
Anot dienraščio „Lietuvos rytas“, pokalbių klausytasi vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl buvusios Nacionalinės žemės tarnybos direktorės Daivos Gineikaitės bandymo nuslėpti neblaivumą. STT planavo klausytis Kauno klinikinės ligoninės gydytojo Artūro Šulniaus, tačiau suklydo nurodydama vieną jo telefono numerio skaitmenį.
Išsamiau žiūrėkite vaizdo įraše.
