Artėjant vasarai, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Neries regioninis parko direkcija kviečia iš naujo atrasti vieną gražiausių Lietuvos upių – Nerį. Itin patrauklu keliauti dviračiu, nes važiuojant nuo Lazdėnų geležinkelio stotelės kairiajame Neries krante įrengta 23 kilometrų ilgio žiedinė turizmo trasa. Keliukas vingiuoja mišku palei didžiausią Neries vidurupyje esančią Velniakampio kilpą.
Visame maršrute Neries regioninio parko direkcija ir VĮ Kaišiadorių miškų urėdija įrengė nuorodas, išsamius informacinius stendus, poilsiavietes. Keliautojus pasitiks nuostabūs gamtos vaizdai, upės sraunumos, rėvos ir mitologiniai akmenys. Kas domisi, pakeliui pamatys ne vieną retą ir saugomą augalą. Jei turistai nuspręstų praleisti naktį gamtoje, galėtų nakvoti Bražuolės stovyklavietėje.
„Pamatysite laisvai tekančią Nerį, neįspraustą į miesto betono rėmus“, - pasakoja Neries regioninio parko vyr. specialistas Saulius Pupininkas, ragindamas keliauti dviračiu. Anot jo, visas žiedinis maršrutas parengtas taip, kad keliaujantieji galėtų pamatyti kuo daugiau gamtos ir kultūros vertybių, todėl iki kai kurių objektų tenka paėjėti ir pėsčiomis.Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, kuruojanti 30-ies Lietuvos regioninių parkų veiklą, informavo, kad didžiausia Neries regioninio parko kairiojo Neries kranto trasos vertybė – sudėtingas ir įdomus geomorfologiniu požiūriu upės slėnis ir jį supantys miškai, iš kurių patys seniausi ir natūraliausi yra paskelbti Europos Sąjungos svarbos Natura 2000 teritorija. Čia susipina kelių tipų kraštovaizdžiai: vaizdingi kalvynai, žaliuojančios paslaptingos griovos, retųjų augalų prieglobstis - upelių slėnių pievos, miškai ir raguvos.
Trasa vingiuoja palei grybo formos Didžiąją Neries kilpą - tai priartėdama prie upės, tai vėl pasukdama į miškų glūdumą. Požemių jėgos ir sudėtingas ledyno tirpimo procesas privertė upę išraityti šią kilpą. Neris galėjo atitekėti nuo Ausiutiškių link Panerių, išsigraužusi tik 2 kilometrų ilgio slėnį, o nuvingiavo net šešiolika!