Rinkos tyrimų bendrovės RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė sako, kad statistinį Lietuvos rinkėjo portretą nupiešti sudėtinga. Tačiau garantuoti sėkmę rinkimuose gali susiformavęs partijos elektoratas, ryškus lyderis ir neapsisprendusių balsuotojų medžioklė.
– Ne vienus metus atliekate balsavusiųjų apklausas. Ar iš tyrimo duomenų galima apibūdinti statistinį Lietuvos rinkėją?
– Statistinį portretą nupiešti būtų sunku. Tačiau iš šios apklausos, dar vadinamos terminu „exit poll“, duomenų galime pasakyti rinkėjų amžių, lytį ir gyvenamąją vietą. Kitų socialinių ir demografinių klausimų, pavyzdžiui, apie pajamas ar išsilavinimą, respondentams neužduodame. Šiemet balsavo daugiau moterų (54 proc.), tačiau tai nėra didelis išskirtinumas, nes Lietuvoje jų daugiau. Didesnė dalis balsuotojų patenka į 31–66 metų amžiaus grupę. Taigi balsuoja vyresni piliečiai: pagal apklausą 31–55 metų amžiaus rinkėjų dalis sudarė 42 proc. balsavusiųjų, vyresnių kaip 56 metų – 40 proc.
– Didelė dalis balsavusiųjų apklausoje atsisakė atskleisti, už ką balsavo. Tai įprasta?
– Jeigu žiūrėsime apskritai į visas gyventojų apklausas, įprasta praktika yra, kad apie 30 proc. žmonių atrenkant gali netikti, patys atsisakyti ir pan. Tačiau šioje rinkėjų apklausoje jau ne pirmus metus pastebime, kad yra daugiau žmonių, kurie atsisako atskleisti, už ką balsavo. 2008-aisiais tokių buvo 46 proc., šiemet – 47 proc. Vis dėlto tai tik šiek tiek daro įtaką rezultatams.
2008 metais buvo tokia tendencija, dėl kurios nerimavome ir šiemet: už Tautos prisikėlimo partiją pagal apklausą prognozavome 11 proc. balsų, o realūs rezultatai tuomet buvo 15 proc. Tai vienintelis atvejis per keturias mūsų atliktas balsavusiųjų apklausas, kai nuokrypis buvo gana didelis. Turėjome tokią prielaidą, kad tas balsavimas už Tautos prisikėlimo partiją vyko norint nubausti tradicines partijas. Kadangi šiemet greitai atsirado partija „Drąsos kelias“, kurios vertybės nėra aiškios, manėme, kad dalis žmonių nedrįs prisipažinti, jog už ją balsavo. Tačiau buvo kitaip. Už Tautos prisikėlimo partiją 2008 metais balsavo ypač daug jaunų žmonių iki 30 metų, todėl darau prielaidą, kad jie taip elgėsi dėl smagumo. Partijos „Drąsos kelias“ atveju pastebėjome, kad ją daugiau rinkosi moterys, taip pat Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestų ir Kauno bei Marijampolės apskričių gyventojai. Pagal amžių nustatyti tendencijų negalime, nes nė viena grupė labai neišsiskyrė.
– O kokie rinkėjai balsavo už kitas partijas?
– Lyginant su 2008 metų rinkėjų portretu, didelių pokyčių nėra. Pavyzdžiui, Darbo partijos atveju šiemet vienintelis pasikeitimas, kad už ją balsavo daugiau vyrų ir vidutinio amžiaus gyventojų iki 55 metų. Ankstesniais metais daugiau už partiją balsavo 18–30 metų jaunimas. Išliko tendencija, kad Darbo partiją rinkosi daugiausia kaimo gyventojai, o populiariausia partija buvo Panevėžyje ir Alytaus apskrityje, kituose mažesniuose miesteliuose. Praėjusiuose rinkimuose juos daugiau rėmė Šiaulių, Tauragės, Telšių apskritys.
Socialdemokratų rinkėjai vyresni – gyventojai nuo 56 metų, iš mažesnių miestelių. Tokia tendencija vyravo ir 2008-aisiais. Dažniau socialdemokratus rinkosi šiauliečiai, panevėžiečiai, taip pat Utenos apskrities gyventojai.
Konservatorių elektoratas taip pat stabilus: vyresni nei 56 metų gyventojai. Jie taip pat turi „savo“ miestus: Kauną ir Vilnių. Vis dėlto Panevėžio apskritis ir miestas šiemet vietoj konservatorių pasirinko „darbiečius“.
– Tad galima sakyti, kad dalis rinkėjų ištikimi vienai ar kitai partijai?
– Taip, tradicinės senosios partijos, ne vienus metus renkamos į Seimą, pakaitomis dalyvaujančios valdžioje ir formuojančios vyriausybę, turi stabilų elektoratą.
Šiuose rinkimuose naujovė yra partija „Drąsos kelias“ – juos pasirinko 8 proc. gyventojų. Per praėjusius Seimo rinkimus už Tautos prisikėlimo partiją balsavo 15 proc. piliečių, tad galbūt žmonės pasimokė. Visi puikiai žinome šios partijos likimą ir kaip greitai ji subyrėjo. Todėl gal rinkosi daugiau patirties turinčias partijas.
Taip, yra rinkėjų, kurie nuolat migruoja. Jie žiūri, ką jiems žada, nelabai gilinasi į programas. Dar yra tokių, kurie vadinami „protesto balsais“ – už konkurentus, jei per partijos kadenciją nepagerėja gyvenimas. Jie paprastai sudaro iki 20 proc. visų balsų.
– Kas lemia žmonių pasirinkimą, už ką balsuoti?
– Esame darę tokių apklausų, tad galiu pasakyti, kad yra dalis lojalių rinkėjų, kurie balsuoja už konkrečias vertybes. Pavyzdžiui, Tėvynės sąjunga turi tokių apie 10 proc. Visi kiti balsuoja priklausomai nuo pasitikėjimo. Tačiau labai svarbus ir lyderio vaidmuo. Galima prisiminti, kaip būdavo balsuojama už Rolando Pakso ar Algirdo Brazausko partijas.
Taip, galima sakyti, kad norint laimėti rinkimuose reikia turėti susiformavusį elektoratą, ryškų lyderį ir medžioti neapsisprendusius rinkėjus. Rinkimų agitacija pastariesiems paprastai ir skirta.
CV Inga Nausėdienė
Nuo 2007 m. – bendrovės RAIT valdybos pirmininkė, konsultantė
2002–2007 m. – bendrovės RAIT direktorė
1998–2002 m. dirbo Pilietinių iniciatyvų centre tyrimų grupės vadove, sociologe
2008–2010 m. studijavo „Baltic management“ institute
2001–2003 m. Lietuvos socialinių tyrimų institute įgijo daktaro laipsnį
Nuomonės: Kaip šiemet balsavo rinkėjai?
Robertas Dargis, įmonių grupės „Eika“ direktorius: Stebuklo neįvyko
Teigiamas rinkimų bruožas, kad palyginti gerai pasirodė tradicinės parlamentinės partijos. Galima sakyti, kad remdamiesi rinkėjų nuotaikomis ir apklausomis panašiai ir prognozavome. Didelių pokyčių nebuvo, stebuklų neįvyko, jokių naujadarų neatsirado, naujos partijos neperžengė barjero, tik buvo matyti, kad „Drąsos kelias“ gali gauti balsų
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas: Neįvertino konservatorių
Didelė dalis visuomenės neįvertino to sudėtingo periodo, kuriuo dirbo buvusi vyriausybė. Tai sunku suprasti, tačiau nesame išskirtiniai kitų pastaruosius metus rinkimuose balsavusių valstybių kontekste: visur vyravo tendencija, kad po rinkimų laimėdavo kairesnių pažiūrų ar socialistinės vyriausybės
Evelina POVILAITYTĖ
