Nacionalinį susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“ į Seimo rinkimus ves Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė, įrašyta pirmuoju numeriu sąraše. Į Seimą su šiuo susivienijimu taip pat bandys patekti visuomenės ir politikos veikėjai, mokslo daktarai, Nepriklausomybės akto signatarai.
Jungtinis Lietuvos centro partijos, Lietuvos socialdemokratų sąjungos, Tautininkų sąjungos ir Tautos vienybės sąjungos susirinkimas, dalyvaujant visuomenės judėjimų atstovams, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarams Marijampolėje savaitgalį patvirtino Nacionalinio susivienijimo sąrašą Seimo rinkimuose. Kandidatai žada telkti tautos jėgas, siekiančias atkurti nacionalinės valdžios autoritetą ir tokią Lietuvą, kuri būtų visų jos piliečių namai, remtis Sąjūdžio programa. Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ save vadina „pagal padorumo ribas sudaryta alternatyva“ ir tikisi peržengti 5 proc. barjerą.
Sąrašą, kuris plačiau pirmadienį pristatytas naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje, sudaro 141 kandidatas, t. y. maksimalus pagal įstatymą leidžiamas skaičius. Sąrašo pirmąjį dešimtuką sudaro: Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, judėjimo „Už teisingumą“ iniciatyvinės grupės narys, politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, akademikas, ekonomistas Antanas Buračas, Seimo narys, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius, Lietuvos centro partijos pirmininkas Eugenijus Skrupskelis, parlamentaras, Sąjūdžio tarybos narys Kazimieras Uoka, ekonomistas, signataras Audrius Rudys, Tautos vienybės sąjungos pirmininkas Algimantas Matulevičius, Seimo narys, psichologas Gediminas Navaitis.
Antrajame dešimtuke taip pat daug žinomų visuomenės ir politikos veikėjų, mokslo daktarų – prof. Alvydas Butkus, prof. Algimantas Kirkutis, prof. Arūnas Gumuliauskas, signataras Algirdas Endriukaitis. Sąraše yra keliolika mokslo daktarų, daug savo miestuose ir rajonuose žinomų asmenų.
„Mums pavyko suburti rimtą alternatyvą politinėms, vadinamoms sisteminėms, biudžetinėms partijoms ir tikime, kad Nacionalinis susivienijimas tikrai telks jėgas, kad Lietuva būtų visų Lietuvos piliečių namai ir kad būtų atstatytas nacionalinės valdžios autoritetas“, – kalbėjo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, parlamentaras, Tautininkų sąjungos pirmininkas G. Songaila.
B. Valionytė sakė, kad naujas judėjimas į rinkimus eis su Sąjūdžio idėjomis ir siekiais.
Judėjimo „Už teisingumą“ iniciatyvinės grupės, parlamentinės grupės „Už teisingumą Lietuvoje“ ir Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ Apskritojo stalo pirmininkas, Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas pasigedo dabartinės valdžios veiksmų įgyvendinant Sąjūdžio idėjas. Anot jo, iki šiol Lietuvoje tokio politinio susitarimo kaip „Už Lietuvą Lietuvoje“ nebuvo, jis teikia daug vilčių.
„Tai yra jėga, kuri Seime galėtų veikti viena kryptimi ryžtingai ir rezultatyviai. Manome, jog šiuose rinkimuose tie, kurie balsuos “Už Lietuvą Lietuvoje„, savo balsų nepraras. Iš tiesų, jie pateks tiems žmonėms, kurie balsavusiesiems gali atstovauti tiksliai pagal įsipareigojimus, o svarbiausia neleis išdalinti kitoms partijoms kaip kokių nors rinkimų likučių, kaip paprastai būna“, – teigė R. Ozolas.
Jungtinis susirinkimas teigia sudaręs Politinę tarybą, koordinuosiančią Nacionalinio susivienijimo veiklą. Taip pat sudaryta darbo grupė galutiniam jungtinės programos tekstui parengti. Rugsėjį numatoma jungtinė programinė konferencija.
Pagal Seimo rinkimų įstatymą, koalicijoms per rinkimus reikia įveikti 7 proc. barjerą. Partijoms, rinkimuose dalyvaujančioms savarankiškai, numatyta 5 proc. kartelė.
