Po vasario 27-osios rinkimų vietas miestų ir rajonų tarybose užims nauji politikai. Šią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė kandidatų į savivaldybių tarybas anketas. Dauguma jų – penktą dešimtį įpusėję vyrai, turintys aukštąjį išsilavinimą, vedę ir iš užsienio kalbų mokantys tik rusų. Beveik 300 iš 17 tūkst. siekiančiųjų valdžios – milijonieriai.
Pats turtingiausias tarp kandidatų – į Klaipėdos valdžią norintis patekti Darbo partijos sąrašo lyderis Antanas Bosas, be paskolų deklaravęs daugiau kaip 78 mln. litų. Antras pagal deklaracijas – Vilniaus mero posto siekiantis Viktoras Uspsskichas su beveik 72 mln.
Kaune turtingiausias kandidatas – su liberalcentristais rinkimuose dalyvaujantis Tautvydas Barštys, kuris teigia turintis 12,5 mln. Jam ant kulnų mina nepartinių koalicijos „Vieningas Kaunas“ lyderis Visvaldas Matijošaitis su 11 mln. Lt.
„Visi tie milijonieriai yra verslininkai. Savivaldybės priimami sprendimai verslui turi reikšmės – dėl žemės ir kitų dalykų. Dažniausiai tokie žmonės eina, žinoma, ne vargšais pirmiausia rūpintis.
Jeigu milijonierius eina ne vienam kartui į politiką, kad pasitvarkytų kažkokius reikalus, o apsisprendžia daryti toliau politinę karjerą, gal kažkiek rūpinsis ir viso miesto reikalais, o tai reiškia – ir žmonių reikalais, bet, aišku, kad tai bus ne prioritetas“, – sako politologas Antanas Kulakauskas.
60 proc. kandidatų nurodo baigę universitetus ir kitas aukštąsias mokyklas. Tačiau daugumos vienintelė užsienio kalba – rusų. Iš 17 tūkst. nei 7 tūkst. nekalba angliškai, kitų Europos Sąjungos kalbų žinovų dar mažiau.
Gerokai daugiau nei kas dešimtas iš siekiančių valdžios turi tik vidurinį ar dar žemesnį išsilavinimą. Beje, absoliuti dauguma šiųmečių kandidatų – politikos naujokai, į valdžią einantys pirmą kartą.
„Didžioji dalis galėtų susimąstyti, kad svarbu ne ėjimas padėti kažkam, o jų pastangos nuolat kvėpuoti į politikų nugarą, domėtis jų darbais, reikalauti atsakomybės, atsiskaitomybės.
Demokratija yra nuolatinė priežiūra, kontrolė, domėjimasis politika, politikais, jų sprendimais, jų veikla, o ne ėjimas.
Tai pats primityviausias politikos supratimas – eiti į politiką. Nebūtina visiems eiti, verčiantis per galvas, grūdantis prie durų. Tiesiog reiktų pasistengti, kad valdžios būtų prižiūrimos“, – įsitikinęs politologas Alvidas Lukošaitis.
Į valdžią šįkart veržiasi ne tik vyrai, bet ir moterys – daugiau kaip 7 tūkst., tik 2 tūkst. mažiau nei vyrų.
Daugiau moterų nei vyrų kandidatėmis iškėlė Rusų aljansas, Pensininkų ir Krikščionių partijos bei nepartinių koalicijos „Už mūsų Neringą“ ir „Pagėgių kraštui“, o Panevėžio rajone besibalotiruojančios moterys susibūrė į Veiklių moterų koaliciją.
Rinkimų komisija taip pat suskaičiavo, kad vidutinis kandidato amžius – 46-eri. Vyriausi yra Visagino kandidatai, o jauniausi – Alytaus. Seniausias – Pensininkų partijos sąrašas, jauniausias – Tautos prisikėlimo (nesiekia nė 36-erių).
Tarp nepartinių jauniausia koalicija „Už Birštono jaunimą“, kurios vidutinis amžius – 28 metai. Ir nors įstatymai leidžia siekti valdžios tik sulaukus 20-ies, VRK teko braukti iš sąrašų ir kelis užsiregistravusius 18-mečius.
70 proc. kandidatų nurodo gyvenantys santuokoje, penktadalis iš jų turi daugiau kaip 3 vaikus. Trylika kandidatų turi 7 ir daugiau vaikų.
Populiariausias kandidatų pomėgis – keliauti, penktadalis nurodo mėgstantys sportuoti, trečias pagal populiarumą hobis – knygos.
Kristina JACKŪNAITĖ
