Nuo bado išsekęs gyvūnas saloje gal jau būtų nugaišęs, jei geraširdė lietuvė nebūtų atskraidinusi kalaitės į Lietuvą.
Šįryt 9 mėnesių kalytė Pupa pirmą kartą savo gyvenime mato sniegą: iš pradžių net bijojo ant jo lipti, bet greit apsiprato.
Pupa – imigrantė iš Mauricijaus salos
„Vieną vakarą, antroje vietoje, paplūdimy ji atėjo atsigert vandens iš dubenėlio, kur kojas plaunam, tai mes galvojam, o, reikia ją pašerti, toks ir buvo mūsų tikslas, pašersim, čia kol būsim toj vietoj, bet liūdniausia dalis ta, kad ji ten ir pasiliko, ryte atsikėlėm, pirmas vaizdas, kurį išvydom, buvo jinai, gulinti pagal duris“, - sakė Pupos šeimininkė.
Lietuviai iš pradžių buvo pasiryžę Pupą maistu vaišinti tris dienas, kol tęsis atostogos, tačiau teko planus keisti.
Pašnekovė apskambino 15 vietinių prieglaudų, tačiau išgirdo, kad visos jos pergrustos: saloje per milijoną gyventojų ir 2-3 šimtai tūkst. beglobių šunų. Tad nenuostabu, kad jie tiesiog valkatauja gatvėmis ieškodami kąsnio.
Per kelionėje sutiktus pažįstamus pašnekovei pavyko sutvarkyti Pupai dokumentus, nupirkti narvą ir ... parsiskraidinti į Lietuvą. Tiesa, atostogų biudžetas išaugo siaubingai – Pupos kelionė atsiėjo apie tūkstantį eurų.
Būtina pagalba
Tiesa, dabar dar kalytei reikia gydymo: jos prastas kraujas, raudona gerklė. Bet kadangi Pupa jauna, greičiausiai pasveiks. Prieglaudos, kurioje savanoriauja pašnekovė, steigėja neatsistebi poelgiu.
Vis dėlto Pupą iš Mauricijaus parsiskraidinusi klaipėdietė pasveikusiai kalytei ieškos naujų namų – jos namuose ir taip nuolat pilna augintinių: pašnekovė paima juos ligotus, gydo, slaugo ir randa naujus šeimininkus. Tačiau būtent bijodama žmonių kalbų mergina šiandien nerodo veido: sako, jos geraširdiškumas kitiems vis dar nesuprantamas.
Vis dėlto tautiečiams emigruojant savo augintinius lengviausia išmesti į gatvę, nors susitvarkyti dokumentus ir išsivežti gyvūnus kainuoja panašiai, kiek ir lėktuvo bilietai.
Išsamiau – reportaže:
