Tiesa, panašu, kad daug perspektyvų čia kol kas jie nemato, ypač po užsieninės patirties. Vis dėlto geri norai – jau puiki pradžia.
Turės naują mokytoją?
Į susitikimą atėjusiems emigrantams buvo perduota, kad merui prireikė išvykti, tad į jų klausimus atsakinėjo savivaldybės skyrių vedėjai, „Sodros“, Darbo biržos specialistai.
Viena iš atėjusių susitikti su meru, tačiau jo taip ir neišvydusi – kėdainietė Viktorija, baigusi „Atžalyno“ gimnaziją, vėliau išvykusi studijuoti į kitą miestą ir baigusi norvegų kalbos studijas. Turinti ne vienerius metus dėstytojavimo patirties Vilniuje bei pačioje Norvegijoje moteris viliasi, kad savo žinias galėtų pritaikyti ir Kėdainiuose, tačiau kol kas gimtajame mieste plačiai durų jai niekas neatvėrė.
„Grįžau prieš mėnesį ir galvoju, ką gi man čia daryti. Kol kas esu prisiregistravusi Darbo biržoje, tačiau gavau informaciją, kad pagal specialybę darbo Kėdainiuose man nėra. Grįžti į užsienį nenoriu, norėjau grįžti į Kėdainius ir kažką daryti čia, kurtis čia“, – pasakojo jauna moteris.
Viktorija pastebėjo, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose darbo vietų, kurios tinkamos su jos darbine patirtimi, yra sočiai, o ir siūloma alga yra nemaža. Tačiau bent jau kol kas moteris tikisi, kad galės realizuoti save gimtajame krašte.
Paties susitikimo metu savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius paskambino į Kėdainių kalbų mokyklą, o grįžęs informavo, kad Viktorijos ten laukiama jau po Naujųjų metų – kaip tik neseniai vienas norvegų kalbos dėstytojas paliko darbo vietą. Žinoma, siūlomas darbas – vos kelios valandos per savaitę.
Maža to, Viktorija ne tik pati grįžo į gimtąjį miestą, bet kartu atsivežė ir savo gyvenimo draugą – italą virtuvės šefą, taigi galbūt Kėdainiuose pamatysime ir itališkos virtuvės restoraną?
Idėjų daug – ar sulauks pagalbos
O štai iš Jungtinės Karalystės sugrįžęs kėdainietis Jonas pasakoja norintis Lietuvoje kurti verslą, tačiau kol kas dar tik testuojantis, kokia čia situacija.
„Ketverius metus praleidau Jungtinėje Karalystėje, taip pat buvau kurį laiką Vokietijoje. Aiški tendencija yra tokia, kad iš Jungtinės Karalystės greitu metu į Lietuvą grįš nemažai emigravusių žmonių būtent dėl politinės situacijos. Bijomasi, kad suprastės darbininkų klasės gyvenimo kokybė, o juk didžioji dalis mūsų emigrantų ir dirba būtent toje sferoje.
Mano tikslas Lietuvoje yra pratestuoti vandenis, ar galima kurti savo verslą. Pirmas įspūdis nėra labai geras, nes pas mus verslo kūrimo procesas yra sunkus, daugybė kliūčių, reikalingas nemažas pradinis kapitalas, kuris neretai ir yra pagrindinis stabdis“, – kalbėjo jaunas vaikinas, kuris Jungtinėje Karalystėje jau išbandė internetinės prekybos verslo nišą, ir pastaroji jam neblogai sekasi.
Kažką panašaus jis sakėsi norintis bandyti ir Lietuvoje, Kėdainiuose. Tiesa, jaunuoliui į užsienį išvykus praktiškai iš karto po mokslų baigimo, Kėdainiai, nors ir savas miestas, neatrodo labai jau patrauklūs. O kaip vieną didžiausių iššūkių jis paminėjo... maistą.
„Man toks kultūrinis šokas buvo – čia vakare nėra kur pavalgyti. Dabar mano bute remontas, šaldytuvas neveikia, noriu pavalgyti vakare ir nėra kur net čebureko nusipirkti, – juokiasi vaikinas. – Tenka laukti ryto. Tai štai jums verslo niša – maisto tiekimas vakarais, naktį. Paklausa tikrai yra, tik pasiūlos nėra“, - kalbėjo Jonas, kartu su Viktorija jau pradėjęs derinti, kaip gi čia jos draugui italui atidarius restoraną, būtų galima naktį išvežioti maistą.
Darbo biržos atstovė abiem jaunuoliams davė patarimų, kur kreiptis bei ką daryti, norint praplėsti savo kompetencijas arba lengviau startuoti su nauju verslu. Belieka tikėtis, kad šie du žmonės ras laimę savame krašte, teiks naudingas paslaugas, o gal ir sukurs darbo vietų.
Eglė KUKTIENĖ
