Lietuviškų šaknų turinti M. Lewinsky, kurios senelis Samuelis M.Vilensky buvo Lietuvos žydas, festivalyje pasakojo apie žmogaus elgesį internete ir to pasekmes bei visuomenės atsakomybės jausmą. Priešingai nuo kitų pranešėjų, Monicos Lewinsky pranešimo nebuvo galima nei filmuoti, nei fotografuoti. Pirmiausia Monica prabilo lietuviškai: „Labas, mano vardas Monika“, - pasakė ji ir toliau pranešimą tęsė angliškai.
Primename, kad M. Lewinsky sunkiausią ir skaudžiausią savo gyvenimo etapą išgyveno sulaukusi 24-erių. 1998-aisiais visuomenei sužinojus apie jos ir tuometinio JAV prezidento Billo Clintono santykius, moterį užgriuvo patyčių lavina. Ilgus metus po to ji bandė atsitiesti, ir tik pastaraisiais metais jai pavyko prabilti taip, kad ją išgirstų ir suklustų ją niekinusi ir skaudinusi visuomenė.
Pranešimo metu Monica Lewinsky pasakojo, kokia vieniša tuo metu jautėsi ir kaip kartais, tiesiogine to žodžio prasme, galima mirti iš gėdos.
„Būdama 22 metų įsimylėjau savo bosą. Ir tik po dviejų metų supratau, kokios skaudžios to pasekmės“, - teigė ji.
Ji pasakojo, kaip kilus skandalui buvo išvadinta baisiausiais žodžiais, kaip kasdien matydavo naujienas apie save, kurios buvo išimtos iš konteksto ar melagingos. Mama liepdavo jai net maudytis atidarius vonios kambario duris, buvo baiminamasi, kad ji neatimtų sau gyvybės.
Daug dėmesio pranešimo metu ji skyrė technologijų vaidmeniui. Iš vienos pusės technologijos padeda neatskleidžiant savo asmenybės žmonėms viešai įžeidinėti kitus, linkėti blogiausio. Technologijos leido išplisti gandų ir paparacų kultūrai. Mat kiekvienas vartotojų paspaudimas, reiškė didesnį lankomumą, didesnius reklamos pinigus tinklalapiams. Dėl to M. Lewinsky skatina nespausti ant tokių pranešimų, kurie žaidžia kitų skausmu, skatina patyčias. Prieš spaudžiant ant kokios nuorodos, pavyzdžiui apie Angelinos Jolie ir Brado Pitto skyrybas, ji teigia pagalvojanti: „Apie tai jau skaičiau, tad nebūtina vėl skaityti“.
Parodžiusį vaizdo įrašą, apie tai kaip įžeidinėjai internetinėje erdvėje persikelia į realybę, ji skatino susimąstyti, kad jeigu realybėje manome, jog toks elgesys nederamas, kodėl toleruojame įžeidinėjus internetinėje erdvėje.
Tačiau tuo pačiu technologijos suteikia galimybę nebebūti tokiems vienišiems. Kaip ji teigė, grotažymė metoo padėjo moterims prabilti sunkiomis temomis, suprasti, kad jos yra ne vienos, kad ne viena susidūrė su seksualiniu priekabiavimu.
„Noriu palikti su tam tikromis mintis. Galime padėti vieni kitiems pakeisti požiūrį, elgseną. Galime sukurti atsakingą visuomenę. Ir prisiminkite, spauskite su užuojauta“, - sakė ji.
Ji pabrėžė, kad kibernetinės patyčios gali baigtis tragiškai, dėl to tik žmonėms susivienijus, galima užkirsti kelią patyčių kultūros plitimui.
Šiandien M. Lewinsky yra autorė, konsultantė ir aktyvistė, pasisakanti už saugesnį internetą, privatumą ir lygybę. Amerikietė keliauja po visą pasaulį, pasakodama apie savo patirtį ir padėdama su patyčiomis kovoti kitiems, o jos pranešimas „The price of shame“ („Gėdos kaina“) TED platformoje yra peržiūrėtas per 12 mln. kartų.
Nepaisant per visą pasaulį nusidriekusio skandalo, M. Lewinsky sugebėjo pasiekti įspūdingą karjerą. 2014-aisiais leidinyje „Vanity Fair“ pasirodžiusi jos esė „Shame and Survival“ („Gėda ir Išlikimas“) nominuota „National Magazine Awards“ apdovanojimuose, šiandien M. Lewinsky eina leidinio redaktorės pareigas.
Dirbdama su pasauline telekomunikacijų bendrove „Vodafone“, moteris 2016-aisiais įgyvendino analogų neturinčią, prieš patyčias nukreiptą kampaniją #BeStrong. Taip pat M. Lewinsky bendradarbiauja su keliomis pasaulinėmis prieš patyčias veikiančiomis organizacijomis – yra programų „Diana Award‘s Anti-Bullying Programme“ Jungtinėje Karalystėje ir „Bystander Revolution“ Jungtinėse Amerikos Valstijose ambasadorė.
