„Izraelio prezidento Shimono Pereso vizitą būtina išnaudoti susikalbėjimui gerinti“, – antradienį apie santykius su Izraeliu sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kalbėdamas Žinių radijo laidoje „Pozicija“. Tarp Vilniaus žydų esama įvairių nuomonių, ar verta atstatyti Didžiąją Vilniaus Sinagogą.
Praeities nepamirštame – žiūrime į priekį
Pasak L. Linkevičiaus, nedera užmiršti praeities, kuri turi būti gerbiama, bet reikia žvelgti ir į ateitį, didinti susikalbėjimą ir gerinti santykius.
„Būtent gerinti, nes būna įvairių laikotarpių, bet štai paskutinio vizito Izraelyje metu, kai susitikome su visais aukščiausiais šalies vadovais, prezidentu, ministrais, parlamento nariais, galima buvo vieną iš pirmų kartų pajusti, kad mes galbūt pradedame žvelgti į priekį, ne tiek daug užstringame praeityje. Ji turi būti gerbiama, niekam neturi būti atleista už tuos nusikaltimus, kurie buvo įvykdyti ir karo metu, ir po karo. Čia mes turime prisiimti ir savo tautai tam tikrą kaltę, nors kartu prisimename, kad labai daug lietuvių ir gelbėjo žydus. <...> Tai kas buvo – yra. Niekas nenutrins ir nepamirš viso to, bet vis dėlto laikas žvelgti į ateitį. <...> Kai, vizito metu lankiausi Jad Vašeme (holokausto muziejus – balsas.lt), mačiau nuotraukas iš Lietuvos, iš Kauno geto. Esame įpratę matyti iš savo gimtųjų vietų kitokias nuotraukas. Ten jos gana dramatiškos ir tikrai, kaip pagalvoji, tas periodas yra labai sunkus. Bet štai Jerusalem Post laikraštyje buvo pirmame puslapyje buvo to apsilankymo muziejuje nuotrauka. Ir ta nuotrauka buvo pavadinta „Iš tamsos į šviesą“. Labai simboliška, nes laikas žvelgti į priekį, į šviesą“, – sakė L. Linkevičius.
Balsas.lt primena, kad su valstybiniu vizitu į Lietuvą antradienį atvyksta Izraelio prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas Shimonas Peresas, kuriam rugpjūčio 2 d. sukaks 90 metų. Susitikimai ir renginiai numatyti trečiadienį ir ketvirtadienį. Sh. Peresas, kuris viešės prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu, susitiks su aukščiausiais šalies vadovais, politikais ir žydų bendruomenės nariais.
Atvykstančiam Sh. Peresui, kuris taip pat yra litvakas, L. Linkevičius žadėjo „parodyti brangias vietas“ ir vadino šį vizitą istoriniu. L. Linkevičiaus nuomone, Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai šis vizitas yra labai laiku.
Anot ministro, džiugina išaugęs turizmas, tiesioginis skrydis iš Vilniaus į Tel Avivą. „Neskubinkime įvykių, susikalbėjimas gerėja“, – sakė L. Linkevičius.
Atstatys Didžiąją sinagogą?
Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narys Vitalijus Karakorskis portaslui balsas.lt sakė, kad vizitas reikšmingas, o jis, kaip Lietuvos pilietis ir žydas, norėtų „dar geresnių“ santykių tarp šalių bei pabrėžė, kad šalių vadovai bendrauja nedažnai. „Buvęs prezidentas Moshe Katsavas lankėsi 2005 metais, paskui buvo parlamento vadovų vizitų, tad labai džiugu, kad Sh. Peresas atvyksta. <…> Manyčiau, kad šį vizitą reikia vertinti pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai kontekste. Manau, jei ne šis faktas – galėjo to vizito ir nebūti”, – sakė jis.
Pasak V. Karakorskio, projektas atstatyti Didžiąją Vilniaus sinagogą, kurio tarybos nariu yra kviečiamas tapti Sh. Peresas, yra gražus, bet abejotinas. „Noriu pabrėžti, kad tai mano asmeninė nuomonė, tačiau turiu ir abejonių. Lietuvos ir Vilniaus istorijai tai būtų labai svarbu, nes kai stovėjo ta sinagoga, ji buvo ne tik Didžioji, bet ir didžiulė, kaip ir pati žydų bendruomenė. Tai buvo Rytų Europos žydų religijos, kultūros ir filosofijos centras. Dabar nėra tos bendruomenės ir būtų labai blogai, jei tai būtų kokie nors negyvi „Valdovų rūmai“ – tušti, be žmonių ir reikalo egzistuoti. Tad reikia išties labai gerai viską apgalvoti“, – perspėjo žydų visuomenininkas.
Naciai susprogdino, sovietai palaidojo
Galima manyti, jog žydų bendruomenė Vilniuje galėjo būti jau XV amžiuje, nes minimos pirmosios žydų kapinės už Neries, Šnipiškėse. Kaip žinoma, žydų bendruomenė visada prasideda nuo sinagogos ir kapinių. Vilniaus didžioji sinagoga, stovėjusi Vokiečių gatvėje, kiek žinoma, pradėjo neoficialiai veikti dar iki 1573 m., kai Varšuvos konfederacija užtikrino lygias kitatikių teises. Tada bajorams suteiktas leidimas savo žemėje statyti bet kurios konfesijos šventyklas. Tais, didikams Sluckams priklausiusiame sklype pradėjo statytis pirmąją medinę sinagogą. Vėliau ji buvo ne kartą perstatoma, ilgainiui imta vadinti Vilniaus Didžiąja sinagoga.
Antrojo pasaulinio karo metais sinagogą susprogdino naciai, tačiau galutinai ir oficialiai, miestų naujuoju generaliniu planu ją likvidavo sovietai 1953 metais. Tad šiemet sukanka 440 metų, kai Vilniaus žydai gavo teisę turėti sinagogą ir 60 metų, kai sovietai galutinai paskandino ją užmarštin.
„Su naciais ir jų antižydiška politika viskas aišku. Tik noriu pabrėžti, kad sovietai nebuvo kuo nors geresni“, – pabrėžia V. Karakorskis.
Lietuvos valdžia yra numačiusi, kad sinagogos atstatymas turėtų būti baigtas iki 2017 m.
