Vaiko teisių apsaugos kontrolierė kreipėsi į teisėsaugą dėl valdininkų veiksmų, kai šie leido į Lenkiją, kaip įtariama, neteisėtai išvykti gyventi ir mokytis socialinės rizikos šeimų faktiškai atsisakytiems vaikams.
Dėl neteisėto nepilnamečių gyvenimo Lenkijos šeimose Vilniaus apygardos prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas, praneša LRT televizijos laida „Panorama“.
Lietuviškos Vilniaus „Vilnios“ pagrindinės mokyklos direktorė sako, kad su Lenkijos Gdansko mieste įkurtu rėmimo fondu „Širdis vaikams“ mokykla bendradarbiauja nuo 2004 metų. Fondas esą padeda vaikams organizuoti poilsį atostogų metu, kviečia vaikus ilsėtis ne tik specialioje stovykloje, bet ir šeimose.
„Šeimos, kurios neturi vaikų kartais pasiūlo tų vaikų tėvams be mokyklos žinios, neinformuodami mokyklos, kad jie galėtų tęsti mokslą, sakykime, Lenkijoje ir gyventi šeimoje“, – teigė Vilniaus „Vilnios“ pagrindinės mokyklos direktorė Marija Milkevičienė.
Pasak direktorės, šiuo metu lenkų šeimose gyvena ir mokosi 5 socialinės rizikos grupei priklausančių šeimų vaikai.
„Vaikai išvyksta su notaro patvirtintu, tėvų sutikimu. Mokykla to nežino, fondas – taip pat“, – tvirtino M. Milkevičienė.
Tačiau pasak Vaiko teisių kontrolierės tarnybos, pasidomėjus „Širdis vaikams“ nuostatais, paaiškėjo, kad fondas ne tik organizuoja laisvalaikį, bet ir padeda lenkų šeimoms vaikus įsivaikinti. Specialistai įtaria, kad tėvų sutikimas leisti vaikams gyventi lenkų šeimose praktiškai traktuotinas kaip faktinis tėvų valdžios perleidimas kitiems asmenims ir net tėvų valdžios atsisakymas. Civilinis kodeksas reglamentuoja, jog tėvo ar motinos teisių ir pareigų atsisakymas savo nepilnamečiams vaikams negalioja.
„Tėvai parašė sutikimus, lenkų šeimos įsipareigojo iki pilnametystės išlaikyti tuos vaikučius, jais rūpintis, atstovauti visose įmonėse, organizacijose ir įstaigose. Tačiau mūsų Civilinis kodeksas tvirtina, kad tėvų pareiga yra rūpintis savo vaikais, o valstybės pareiga yra padėti. Tai šiuo atveju toks vaikų išvykimas ir perdavimas lenkų šeimoms būtent ir traktuojamas kaip faktinis tėvų valdžios atsisakymas“, – sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėja Renata Stankevičienė.
Vilniaus savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja sako, kad šiuo metu Lenkijoje gyvena keturi Vilniaus vaikai. Dviejų vaikų motinos jų susigrąžinti nesiekia – yra paduotas ieškinys teismui dėl motinos valdžios ribojimo ir vaikai greičiausiai liks Lenkijoje. Tačiau kitus du vaikus motina susigrąžinti nori, tačiau lenkų šeima jų nebeatiduoda.
„Mes darome dabar visus veiksmus, kad tie vaikai grįžtų. Motinai yra išaiškinta, kad jeigu vaikai lieka Lenkijoje, kokios teisinės pasekmės seka toliau, kad yra motinos valdžios ribojimas, tai mama tikrai yra apsisprendusi tuos vaikus auginti“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Juškevičienė.
„Yra nemažai šeimų, kurios išleidžia savo vaikus mokytis į Vokietijos mokyklą arba į tuos pačius elitinius koledžus ar pas giminaičius į užsienį. Bet tokiu atveju turi būti nustatyta, kiek tėvai dalyvaus vaikų gyvenime, kiek jie vykdys savo pareigas vaikui, t.y. kas teiks išlaikymą vaikui, kas domėsis vaiko sveikata, ugdymo rezultatais, kaip tėvai bendraus su tuo vaiku. Turi būti numatytos tėvų paskatos nedingti iš vaikų gyvenimo, bet ir toliau jame dalyvauti. Tuo tarpu šis atvejis buvo vaiko atsisakymas“, – aiškino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Simona Broniušienė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė kreipėsi į Notarų rūmus, Vyriausybę ir Seimą su prašymu sugriežtinti tėvų sutikimo vaikams išvykti į užsienį reglamentavimą, nes kai tvirtinama, kad gali išvykti 5–6 metų vaikas, tai esą nėra normalu. Kreiptasi ir į Lenkijos vaikų teisių ombudsmeną atlikti fondo „Širdis vaikams“ veiklos tyrimą.
Virginija MOTIEJŪNIENĖ
