Seimo valdyba atakuojama raštais, kuriais prašoma nenaikinti išskirtinėmis sąlygomis parlamente įsikūrusios valstybinės įmonės „Greminta“, biudžetui per metus atsieinančios 300 tūkst. litų.
Seimo valdyba antradienį svarstydama „Gremintos“ likvidavimo proceso klausimą, aptarė ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto kreipimąsi, kuriuo reikalaujama įmonę palikti. Dar anksčiau į Seimo valdybą su prašymu palikti „Gremintą“ buvo kreipęsi trečdalis Seimo narių.
TTK argumentuoja, jog valstybės institucijoje, kur yra specialūs saugumo reikalavimai, privati bendrovė esą negalėtų dirbti. Tačiau institucijų, kurias aptarnautų privačios įmonės esama, pavyzdžiui, Prezidentūra, kurioje maitinimo paslaugas teikia „Stikliai“.
Seimo kanceliariją kuruojančią Seimo vicepirmininkę Virginiją Baltraitienę nustebino tokios TTK iniciatyvos. „Atrodo, kad jie neturi spręsti svarbių klausimų, susijusių su teisėkūra, nes užsiima tokiais, sakyčiau, ūkiniais, kanceliarijai priskirtais klausimais“, - antradienį BNS sakė V.Baltraitienė.
Beje, vasario 25 dienos viešai skelbiamoje TTK posėdžio darbotvarkėje klausimas dėl „Gremintos“ įtrauktas nebuvo. „Tą pačią dieną klausimą dėl „Gremintos“ svarstė Seimo valdyba, todėl mes irgi apsvarstėme savo iniciatyva, todėl ir nebuvo iš anksto įtraukta į darbotvarkę“, - BNS sakė TTK vadovas Stasys Šedbaras.
Paklaustas, ar maitinimo paslaugos Seime priskiriamos TTK kompetencijai, S.Šedbaras atsakė: „Komitetas turi teisę savo iniciatyva svarstyt be tkokį klausimą ir teikti pasiūlymus“.
Tačiau parlamentarų raštai Seimo valdybos sprendimo likviduoti „Gremintą“ nepakeitė. Antradienį nuspręsta įpareigoti kanceliariją per dvi savaites parengti maitinimo paslaugų teikimo Seime konkurso sąlygas ir pateikti valdybai.
Seime ne kartą buvo skelbiami konkursai dėl viešojo maitinimo paslaugų, tačiau nesėkmingai, nes kriterijus atitinkančių įmonių neatsirasdavo. Išsamiau su „Gremintos“ dokumentacija susipažinusi V.Baltraitienė yra sakiusi, jog konkursai neįvykdavo, nes „buvo skelbiami taip, kad laimėtojas neatsirastų“.
Pasak V.Baltraitienės, konkurso sąlygose buvo nurodomas keliskart didesnis plotas, nei naudojasi „Greminta“, numatyta kitų papildomų sąlygų, nepalankių tiekėjui.
„Kai susipažįsti su dokumentais, matai, kad „Greminta“ naudojasi tik 600 kv.m. plotu, o kai skelbia konkursą, atsiranda patalpų nuoma 1900 kv.m. ploto“, - sakė V.Baltraitienė. Be to, pasak parlamentarės, numatyta ir kitų abejones keliančių sąlygų - sakykime, tai, kad paslaugos tiekėjas turėtų išlaikyti visus tris maisto gamybos korpusus.
„Gremintos“ veikla Seimo valdybai sukėlė ir daugiau abejonių, kreiptasi į Valstybės kontrolę, su prašymu atlikti finansinį ir veiklos auditą.
Valstybės įmonė „Greminta“, išskirtinėmis sąlygos dirbanti Seime - nemokanti nei nuomos, nei komunalinių mokesčių - pastaruosius metus skelbė dirbusi nuostolingai, tik pernai deklaravo kelis tūkstančius litų pelno. Maža to, pasak V.Baltraitienės, Seimo lėšomis buvo perkamas netgi „Gremintos“ inventorius, o įmonei dar skiriami papildomi pinigai už priėmimų organizavimą.
„Tegaliu įtarti, kad kažkam buvo naudinga, kad „Greminta“ tokiomis sąlygomis dirbtų. Paskutiniais metais jau buvo 3 tūkst. litų pelnas, tačiau pagal tai, kokiomis sąlygomis dirbo ir kiek žmonių maitino, aš įsivaizduoju, kad tas pelnas turėjo būti didžiulis, ir šiandien sunku pasakyti, kur nuėjo tos pajamos“, - sakė V.Baltraitienė.
Seime jau ne kartą buvo bandoma išnuomoti patalpas, kuriomis jau daugelį metų išskirtinėmis sąlygomis naudojasi valstybės įmonė „Greminta“, tačiau - nesėkmingai.
Pirmą kartą konkursas dėl patalpų nuomos buvo skelbtas 2007 metais, po to, kai kilus vadinamajam privilegijų skandalui apsižiūrėta, jog „Greminta“ parlamente dirbo „šiltnamio sąlygomis“ - nemokėjo nei už patalpų nuomą, nei už komunalines paslaugas. Tačiau konkursas neįvyko nei tuomet, nei pakartotinai skelbtas praėjusiais metais, neatsiradus įmonėms, nustatytomis sąlygomis norinčioms teikti maitinimo paslaugas Seime.
