Artėjant rinkimams ir konservatoriams kopiant į reitingų pirmąsias vietas buvęs premjeras Gediminas Vagnorius, prieš aštuonerius metus atskilęs nuo Tėvynės sąjungos, vėl beldžiasi į šios partijos duris.
„Vertindamas pastarojo dešimtmečio politinius procesus, turiu pripažinti, kad Nuosaikiųjų konservatorių frakcijos ir vėliau partijos įkūrimas buvo klaida. Nuomonių skirtumus ar trumpalaikius partinius nesutarimus tinkamiausia spręsti partijos vidaus diskusijose“, - laiške Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų tarybos nariams rašo G.Vagnorius.
Šeštadienį vykstančiame Tevynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tarybos posėdyje susivienijusi partija pradeda reitinguoti kandidatų Seimo rinkimuose vienmandatėse apygardoje ir daugiamandatėje apygardoje sąrašus.
Neparlamentinės Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos lyderis „maloniai siūlo“ apsvarstyti galimybę jo vadovaujamai partijai „įsilieti į Tėvynės sąjungos - Lietuvos Krikščionių demokratų (TS-LKD) bendrą veiklą ir paremti atskirus kandidatus vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje“.
G.Vagnorius laiške, be kita ko, pažymi, kad jo vadovaujama partija principingai kritikavo ydingą „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ veiklą bei nuosekliai palaikė esminius konservatorių projektus.
TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius šeštadienį sakė, jog kol kas prašymai dėl bendradarbiavimo ar paramos nesvarstomi.
„Paramos prašymus siūlysiu svarstyti rugpjūčio mėnesį“, - sakė A.Kubilius.
Iš Tėvynės sąjungos gretų G. Vagnorius su būriu bendražygių po aštrios konfrontacijos su tuometiniu konservatorių lyderiu Vytautu Landsbergiu pasitraukė 1999-aisiais, netekęs premjero posto.
2000 m. liepą nuo konservatorių atskilę G.Vagnoriaus bendražygiai įkūrė Nuosaikiųjų konservatorių sąjungą, kuriai nepavyko įsitvirtinti politinėje arenoje - nuosaikieji konservatoriai tapo marginalia politine jėga, patyrusia fiasko per 2004 m. vykusius Seimo rinkimus.
Iki šiol ekspremjeras G.Vagnorius, ypač kritikuotas dėl negebėjimo suvaldyti 1999 m. šalį ištikusios Rusijos krizės, ieškojo sąlyčio taškų bei galimo bendradarbiavimo ir su Rolando Pakso vadovaujamais liberaldemokratais (dabar „tvarkiečiais“).
Prieš kelerius metus G.Vagnorius aktyviai kalbėjosi ir su Artūro Paulausko vadovaujamais socialliberalais, pastariesiems tąkart pasitraukus iš valdančiosios koalicijos su socialdemokratais, Darbo partija ir valstiečiais liaudininkais.
Tuomet socialliberalai ir nuosaikieji konservatoriai kalbėjo besitarią dėl galimybių telkti centro jėgas.
