Laisvės partija praėjusią savaitę pristatė savo žaliąją darbotvarkę – kokius darbus laisviečių parlamentarai ir partijos vadovaujamos ministerijos ketina padaryti aplinkosaugos srityje.
„Aktyvistai, ekspertai visame pasaulyje atkreipia dėmesį į nenuginčijamus klimato kaitos pokyčius globaliai. Kartais atrodo, kad tai vyksta kažkur kitur, ne čia, tarsi per televizorių rodo ir tai yra kažkokios tolimos aktualijos. Bet iš tiesų Lietuvoje pastebime labai reikšmingus pokyčius.
Pavyzdžiui, mūsų žiemos gerokai šiltesnės ir turime vidutiniškai 30 dienų mažiau sniego, negu anksčiau, negu prieš 50 metų. Vidutinė metinė oro temperatūra pakilo daugiau, nei 2 laipsniais Celsijaus. Jūros lygis kyla, pakilo 15 centimetrų nuo 1962-ųjų. Ir, aišku, viešai žinomas liūdnas faktas, kad Baltijos jūra yra viena užterščiausių jūrų pasaulyje“, – pristatydama Laisvės partijos žaliąją darbotvarkę sakė partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Draus nemokamus vienkartinius puodelius kavinėse
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Kasparas Adomaitis užregistravo Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisą, kuri numato, kad nemokami vienkartiniai puodeliai ir kiti indai kavinėse būtų draudžiami.
„Restoranai, kavinės turėtų pasiūlyti daugkartinę alternatyvą vartotojams. <...> Tikimės, kad tokiu sprendimu paskatinsime viešojo maitinimo sektorių pereiti prie daugkartinių pakuočių, mažinti vienkartinių pakuočių pasiūlą“, – teigė K. Adomaitis.
Pasak jo, parlamente toliau vyksta diskusijos dėl taromatų sistemos išplėtimo.
„Seime diskutuojame apie depozito sistemos plėtrą, kitų vienkartinių pakuočių išplėtimą į alkoholio tarą, daugiau įtraukti plastikinių PET pakuočių rūšių į mums pažįstamą depozito sistemą prekybos tinkluose. Tikiuosi, kad tai ženkliai padėtų sumažinti šiukšlinimą ir atgauti daugiau žaliavų“, – sakė K. Adomaitis.
Nuo liepos ploni plastikiniai maišeliai nemokami bus tik pakuojant šviežią mėsą ar žuvį bei jų produktus. Dabar tokie maišeliai nieko nekainuoja ir pirkėjai prekėms susidėti jų gali pasiimti kiek nori.
„Kadangi tokius produktus, kaip mėsa ar žuvis, į plastikinius maišelius supakuoja patys prekybos centro darbuotojai, tai perteklinio naudojimo čia nebūna. Be to sunku rasti patogių alternatyvų“, – tuomet sakė K. Adomaitis.
Plastikinių maišelių apmokestinimu ketinama paskatinti žmones susimąstyti, ar jų visada reikia, ir keisti juos medžiaginiais, popieriniais.
Europos Komisijos duomenimis, plastikiniai maišeliai yra vienas iš dešimties dažniausiai išmetamų daiktų Europoje. Remiantis naujausiais „Eurostat“ duomenimis, Lietuva yra daugiausiai plonų plastikinių maišelių sunaudojanti šalis žemyne – per 2020-uosius metus mūsų šalyje teko 249 itin ploni plastikiniai maišeliai gyventojui. Mažiausiai maišelių sunaudojama buvo Belgijoje – 3 maišeliai žmogui per metus, Liuksenburge – 5 bei Austrijoje – 25.
Už neatlygintiną maišelių dalijimą grės įspėjimas arba baudos.
Per pataisų svarstymus komitetuose buvo teigiama, kad nuo 2020 metų įvedęs 5 centų už maišelį mokestį prekybos tinklas „Rimi“ Estijoje sutaupė šešias tonas plastiko.
Kiekvienais metais visame pasaulyje yra pagaminama 5 trilijonai plastikinių maišelių, o kiekvienam iš jų suirti gali prireikti daugiau nei 1000 metų. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad plastikui suirus, mikroplastiko dalelių iš aplinkos pašalinti beveik nebeįmanoma. Remiantis atliktais tyrimais, plastikinių maišelių patekimas į vandenis kasdien nužudo tūkstančius akvakultūros gyvūnų.
Įdarbins Kėdainių „Alpes“
Laisvės partija taip pat sieks paversti Lietuvos ekonomiką žiedine. Šiuo metu žiedinė ekonomika šalyje sudaro 4,4 proc. Užsibrėžtas tikslas, kad Lietuva artimiausiais metais pasiektų Europos Sąjungos žiediškumo vidurkį – 12,8 proc., o iki 2050 m. taptų žiedine ekonomika.
„Nėra tokio dalyko kaip šiukšlės. Yra atliekos ir tai yra žaliavos, kurios iš esmės turi būti įdarbintos tolesniam ekonomikos ciklui“, – aiškino A. Armonaitė.
Pasak jos, pirmas dalykas, į ką kreips dėmesį laisviečiai – efektyviai veikianti antrinių žaliavų rinka.
„Įmonėms sukursime pagalbą ir paskatas prieiti prie antrinių atliekų kaip žaliavų, esame susiplanavę ir konsoliduotus pirkimus, ir įmonių suvedimus su galimais partneriais. Jeigu taip visiškai paprastai, egzistuoja įvairios skaitmeninės žaliavų platformos, veikiančios panašiai kaip „Vinted“, tiktai ten keičiamasi atliekomis ir žaliavomis“, – pasakojo ministrė.
Kita kryptis – aplinkai draugiškų technologijų kūrimas. A. Armonaitės teigimu, didelis projektas yra Kėdainių „Alpėmis“ vadinamo fosfogipso atliekų kalno „įdarbinimas“.
„Netrukus startuosime su 8 mln. eurų biudžetu fosfogipsui įdarbinimui. Kas nežinote, Lietuva yra sukaupusi 55 mln. tonų fosfogipso Kėdainiuose prie „Lifosos“. Tai yra cheminių trąšų gamyboje susidarantis šalutinė atlieka, kuri stovi, kalnas auga.
Tačiau tai gali būti naudojama statybinių medžiagų, plokščių gamybai, plytoms ir taip toliau. Jau bendravome su mokslininkais, tyrėjais ir verslininkais, kad padarytumėme taip, jog tas kalnas tiesiog nestovėtų vidury Lietuvos, o būtų įdarbintas mūsų šalies ekonomikai“, – teigė ji.
Dviračių takais apjungs Lietuvą, tęs išmokas įsigyjantiems elektromobilį
Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė pristatė planuojamus darbus transporto srityje.
Pasak jos, Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos įsipareigojo įgyvendinti ambicingus tikslus – iki 2030 m. sumažinti apie 14 proc. būtent iš transporto srities kylančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio. Anot A. Vaiciukevičiūtės, vienas iš būdų tai padaryti – dviračių takų plėtra.
„Per paskutinius du metus mes sudėliojome visą dviračių takų infrastruktūros plėtros planą. Tikimės, iki 2024 metų 13 proc. padidinti bendrąjį dviračių takų infrastruktūros plėtros procentinį skaičių. Apskritai, dviračių infrastruktūrai skirsime apie 188 mln. eurų“, – pasakojo ji.
Viceministrės teigimu, prieš tai iš Europos Sąjungos lėšų dviračių takams skirta vos 10 mln. eurų.
„Ieškome būdų, kaip atpiginti dviračių takų infrastruktūros plėtojimą. Siekiame, jog tinklas būtų vientisas, dėl to jau praeitais metais sukūrėme skaitmeninį dviračių takų žemėlapį. Tikimės, kad tokios investicijos bus pagrindinis akstinas šią sritį ateityje plėtoti sistemingai“, – tvirtino A. Vaiciukevičiūtė.
Kitas siekis – atnaujinti viešąjį transportą visoje Lietuvoje:
„Investicijos į šią sritį yra milžiniškos. Planas iki 2030 metų – 30 proc. viso viešojo parko pakeisti, tai kalbame apie tūkstantį viešojo transporto priemonių“, – pristatė A. Vaiciukevičiūtė.
Ketinama tęsti ir paramą gyventojams, kurie nori pakeisti taršią transporto priemonę mažiau taršia.
„Matydami tikrai didelę problemą, skatindami žmones keisti savo įpročius ir įsigyti elektromobilius, sukūrėme sistemą, kurioje fiziniams asmenims galima gauti 5 tūkst. eurų, įsigyjant naują elektromobilį, įsigyjant naudotą elektromobilį – 2,5 tūkst. eurų, juridiniams asmenims, įsigyjant naują automobilį, galima gauti iki 4 tūkst. eurų subsidiją.
Bendrai alternatyviais degalais varomų transporto priemonių įsigijimui esame suplanavę apie 100 mln. eurų ir tikimės, kad šios investicijos tikrai padės pamatus siekiant ambicingų tikslų ir mažinant ŠESD kiekį.
<...> Lietuva yra suplanavusi viešos ir pusiau viešos elektromobilių infrastruktūros plėtrą. Labai sistemingai, turime žemėlapį, suderintą kartu su savivaldybėmis, nuosekliai tinklo plėtotei. Tam esame numatę apie 100 mln. eurų. Šios visos investicijos bus pradėtos jau šiais metais. Tikimės per keletą metų akivaizdžiai pamatysime pokyčius dėl infrastruktūros plėtros“, – dėstė A. Vaiciukevičiūtė.
Draus šunis rišti prie grandinės
Parlamentarė Ieva Pakarklytė pristatė planuojamus darbus, susijusius su gyvūnų gerove.
Pagrindiniai prioritetai artimiausiu metu – šunų rišimo prie grandinių ir arklių pančiojimo praktikų atsisakymą, draudimą veisti, parduoti ir dalyvauti parodose šunims su nukirptomis ausimis ar kitomis galūnėmis, taip pat numatyti gyvūnų importo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Ji taip pat džiaugėsi, kad netrukus turėtų būti priimtas ir kailinių žvėrelių fermų atsisakymas.
„Gyvename 2023 metais, bet yra šunų, kurie visą gyvenimą praleidžia įkalinti prie grandinės. Tai nėra normalu ir tai nedaro Lietuvos pažangia šiuolaikiška valstybe“, – teigė I. Pakarklytė.
