Į Lietuvos pajūrį žvejai atvyksta net iš užsienio, tačiau galimybės skatinti mėgėjišką žvejybą šalyje neišnaudojamos. Dėl painios tvarkos ir vietų, kur būtų galima išplaukti į jūrą, daugelis mėgėjų nesinaudoja šia galimybe.
Vėjas Karklės pakrantėje – ne toks ir stiprus, tačiau po audros bangos dar gana grėsmingos. Bet jos negąsdina į Klaipėdą iš Rygos atvykusių žvejų mėgėjų.
„Toliau nepavojinga, nes bangos mažesnės. Bandome išplaukti. Ten jau žvejoja mūsų keturi ekipažai“, – teigia žvejys mėgėjas iš Latvijos Vitalijus Dubrovskis.
Į Klaipėdos pajūrį Latvių žvejai atvyko, nes čia, jų teigimu, menkės plaukia arčiau kranto, o Latvijoje nuo kranto reikia plaukti apie 10 kilometrų. O su mažais laiveliais – pavojinga.
„Šiandien daugiau nebandysime. Tris kartus bandėme ir visi trys kartai – ne labai sėkmingi“, – tvirtino žvejys mėgėjas iš Latvijos Vasilijus Ticho.
Išplaukti žvejams sutrukdė per sunkus variklis.
Pajūrio regioninio parko specialistai sako, kad tokių mėgėjų iš užsienio sulaukiama labai daug, tačiau bėda, kad trūksta vietų, kur jie galėtų su specialia technika įvažiuoti į paplūdimį, neniokodami kopų. Iš viso įteisinti tik trys įvažiavimai – du Pajūrio regioniniame parke ir vienas Šventojoje.
„Tokių oficialių išvažiavimų žvejams, norintiems išplaukti į jūrą ,kur jie galėtų nusileisti valtis, labai trūksta. Ir jų turėtų būti daugiau visame pajūryje, nes mes tiesiog patiriame per didelį krūvį“, – kalbėjo Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas Erlandas Paplauskis.
Dėl painios įvažiavimo į pajūrį tvarkos daugelis Lietuvos žvejų mėgėjų negali išplaukti į jūrą. Tokią tvarką, Pajūrio regioninio parko specialistų teigimu, Aplinkos misterija yra numačiusi parengti tik iki 2020 metų.
Marija GABRIENĖ
