Tokį tyrimą Seimo priklausomybių prevencijos komisijoje trečiadienį pristatė Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto dekanas, Vilniaus universiteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas, Nacionalinės sveikatos tarybos narys, prof. (HP) dr. Algirdas Utkus.
Tyrimo metu buvo anonimiškai tirti atsitiktiniai naujagimių kraujo mėginiai juose ieškant alkoholio žymens – fosfatidiletanolio (PEth). Šis žymuo, anot profesoriaus, parodo, ar 4-5 savaičių periode žmogus vartojo alkoholio.
Žymens aptikimas naujagimio kraujyje reiškė, kad motina vartojo alkoholio nėštumo metu.
„Alkoholį paskutinėmis nėštumo savaitėmis vartojo 3 procentai moterų, tai yra apie 800 per metus. 0,15 procento moterų vartojo dideliais kiekiais, nes naujagimių kraujyje PEth koncentracija pasiekė lygį, būdingą ypač gausiam alkoholio vartojimui. Tai yra apie 40 paveiktų vaikų per metus“, – tyrimo rezultatus aptarė profesorius A. Utkus.
Alkoholio nėščiosios nebijo
Taip pat prie tyrimo atlikimo prisidėjusi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Laboratorinės medicinos gydytoja, dr. Jurgita Songailienė pastebi, kad moterys forumuose net vienos kitas ramina, neva išgėrus alkoholio nėštumo metu nieko nebus.
„Šiame regione tokį tyrimą atlikome pirmieji. Taip pat išnagrinėjome labai daug tinklapių, kur nėščios moterys tarpusavyje šnekasi ir pastebėjome, kad problema yra didžiulė.
Vienos pergyvena, kad gėrė, dalyvavo vakarėlyje, pastojo, kas dabar bus. O kitos masiškai ramina, kad tikrai nieko nebus, mokslininkai išsigalvoja, tie gydytojai tik gąsdina“, – pastebi J. Songailienė.
Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė, prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė svarsto, kad tokiam požiūriui gali įtakos turėti ir prieš 40 metų vyravęs klaidingas įsitikinimas, kad alkoholis – nieko baisaus.
„Maždaug prieš 40 metų alkoholis buvo naudojamas kaip gimdos susitraukimų mažintojas ir moterys ligoninėje, pati mačiau savo akimis, kai buvau studentė, turėjo pasidėjusios butelius.
Vyram buvo pasakyta pirkti „baltą ledą“, matyt dėl gandro įvaizdžio, ir jos gerdavo tam, kad sumažintų gimdos susitraukimus.
Kai kurios vyresnės moterys gali pasakyti savo marčioms ir dukroms ar anūkėms, kad nieko tokio alkoholis: „Aš va gėriau ir puikiausiai tave išnešiojau. Daktarai man paskyrė konjaką gerą“, – teigia medikė.
Nėra saugios dozės
R. J. Nadišauskienė pakalbino ir kolegas akušerius iš kitų Lietuvos miestų, norėdama pasidomėti jų patirtimi. Profesorės teigimu, visi kalbinti medikai piešė tokį patį paveikslą moters, kuri nėštumo metu vartojo alkoholį.
„Visi kolegos pažymi socialinę atskirtį tokių moterų. Tauragės kolegos teigia, kad tai daugiau 35+ moterys. Kalbant su jomis, turint tam laiko ambulatorijoje, moterys dažnai sako „aš tik taurę vyno su vyru vakare išgeriu kartu su jūros gerybėmis“. Nei vynas, nei jūros gerybės nėštumo metu nėra tinkama.
Kai joms aiškini, kad niekaip nesuderinama su nėštumu, jokia alkoholio dozė, sako „visi tie šampanėliai yra tikrai negerai“. Svarbus aiškinimas ir švietimas pasiekiant ne tą visuomenės sluoksnį, kuris yra didysis sluoksnis, nėščių moterų, kurios negeria nė lašo, bet tą, kuriam gresia didžiausia rizika.
Kaip sako kolegos, tai yra socialinės atskirties moterims, toms, kurios galbūt yra nedidelio išsilavinimo, patiria smurtą namuose“, – komentuoja R. J. Nadišauskienė.
Padariniai lydi visą gyvenimą
Profesorius A. Utkus patvirtina, kad tikrai nėra saugaus alkoholio kiekio nėštumo metu, o pasekmės naujagimiui – neatitaisomos ir išlieka visam gyvenimui. Vaikelis kenčia nuo vaisiaus alkoholinio sindromo spektro (VASS) sutrikimų.
Sutrikimai gali būti tiek nematomi – smegenų bei vidaus organų pažeidimai, tiek matomi – įdubusi nosies nugarėlė, plokščias tarpas tarp nosies ir lūpų, maži ar net neišsivystę nagai.
„Tiksli šio spektro diagnostika yra apsunkinta, nes daugeliu atvejų, alkoholio vartojimo nėštumo metu, faktas yra nuneigiamas. Apklausose žmonės yra linkę nutylėti tą faktą, o specifinių alkoholio vartojimo biožymenų iki šiol laboratorinėje diagnostikoje labai trūksta.
Yra išoriniai požymiai, kurie yra nulemti alkoholio vartojimo nėštumo laikotarpiu. Vaikai gimsta smulkių veido bruožų: sutrumpėję akių plyšiai, įdubusi nosies nugarėlė, plokščias filtras. Filtras yra atstumas nuo nosies apačios iki viršutinės lūpos. Filtro kolonos, kurias praktiškai visi turime šiems vaikučiams būna neišsivysčiusios arba labai neryškios. Plona siaura viršutinė lūpa.
Kiti išoriškai matomi požymiai – galinių pirštakaulių, nagučių neišsivystymas arba smulkūs hipoplastiški nagučiai. Ir žinoma, yra dauginiai vidaus organų defektai ir pažeidimai.
Ypatingai jautrus organas – smegenys. Nepriklausomai nuo nėštumo laikotarpio, kada alkoholis vartotas“, – įvairias pasekmes vardija profesorius ir prideda, kad nuo vaisiaus alkoholinio sindromo gydymo nėra. Medikai gali taikyti tik simptominį gydymą.
