Popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiai Lietuvai 1991 metų sausį skambėjo kaip laisvės ir vilties gūsis, įkvėpęs tolesnei kovai už savo ir kitų tautų laisvę, sakė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, trečiadienį priėmusi Apaštališkąjį nuncijų – arkivyskupą Luigi Bonazzi.
Lietuvoje reziduojančių užsienio valstybių ambasadorių korpuso dekaną Seimo vadovė pasveikino prasidėjusių Naujųjų metų proga ir paprašė šį sveikinimą perduoti visiems ambasadoriams.
Susitikime daug dėmesio skirta kertinių krikščioniškų vertybių įtvirtinimui viešajame Lietuvos gyvenime, kalbėta apie 1991 metų sausio 13–osios įvykių svarbą mūsų šalies ir Europos istorijai, Lietuvos žmonių susitelkimą, tikėjimą savo besikuriančia valstybe ir ryžtą įveikti visus sunkumus bei brutaliausią agresiją.
I. Degutienė prisiminė, koks svarbus 1991 metais buvo kiekvienas palaikymo ir paguodos žodis, pasiekdavęs okupantų kariuomenės trypiamą Lietuvą iš užsienio.
„Sausio įvykiai savo geopolitine svarba prilygsta Berlyno sienos griuvimui, nes būtent po jų laisvės banga nusirito toliau į Rytus. Šiomis dienomis prisimename visas užsienio valstybes, jų iškilius piliečius, kurie tomis sunkiomis akimirkomis buvo kartu su lietuvių tauta„, – sakė I. Degutienė.
Parlamento vadovė pabrėžė, kad Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II žodžiai tuomet skambėjo kaip naujas laisvės ir vilties gūsis, kuris įkvėpė atsilaikyti ir taikiai stoti prieš sovietinės kariuomenės tankus, kuris įkvėpė tolesnei kovai už savo ir kitų tautų laisvę.
„Lietuvos žmonės su viltimi klausėsi tuomet mūsų šaliai ir kiekvienam gyventojui skirtų šviesaus atminimo Popiežiaus Jono Pauliaus II žodžių, sakomų Šv. Petro aikštėje ir surašytų telegramoje, perduotoje per Lietuvos ir Bažnyčios šviesulį kardinolą Vincentą Sladkevičių. Šie žodžiai įkvėpė naujam tikėjimui ir pasitikėjimui, suteikė naujų jėgų su viltimi žengti pirmyn ir nepasiduoti tamsumų siautėjimui“, – sakė nuncijui I. Degutienė.
1991 metų sausio mėnesį Popiežius Jonas Paulius II telegramoje lietuvių tautai rašė norįs „dar kartą išreikšti savo solidarumą brangiajai lietuvių tautai jos kančios ir nerimo valandą„.
„Karštai tikiuosi, kad praeities patyrimai visus paskatins patvariai ir kantriai tarpusavio pagarba ir susipratimu besiremiančiu dialogo keliu teisingai išspręsti dabartinį įtempimą sukeliančias problemas“, – tuomet vylėsi Jonas Paulius II.
