Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės nuomone, dar per anksti džiaugtis pasigirstančiais žodžiais apie krizės atoslūgį.
Jos teigimu, kelias atgal į ekonominę gerovę ir ūkio stabilumą neįmanomas kokioje nors vienoje atskirai paimtoje šalyje, o įmanomas tik bendromis, integraliomis pastangomis.
Tai ji pažymėjo penktadienį Seime vykstančioje konferencijoje „Krizės poveikis užimtumui Baltijos valstybėse".
„Šiandieninio mūsų susitikimo priežastis - daugeliui valstybių bendra ekonominė situacija, jau trečius metus verčianti ieškoti atsakymų į krizės iškeltus iššūkius. Prieš dvejus metus prasidėję procesai supurtė ir esmingai pakoregavo tiek pasaulio, tiek Europos, tiek ir nacionalinių valstybių raidą, atskleidė mūsų ekonominės, socialinės ir kitų sričių silpnąsias puses. Padarinius puikiai žinome: BVP nuosmukis, ekonomikos sąstingis, nedarbas, nauja emigracijos banga į turtingesnes šalis. Finansų ir ekonomikos krizė lėmė ir užimtumo „krizę", - sakė I. Degutienė.
Parlamento vadovė pastebėjo, kad šiandien vis dažniau pasigirsta optimistinių balsų apie krizės atoslūgį.
„Tačiau aš manau, kad kol kas per anksti džiaugtis, o tikslingiau ir protingiau būtų, atsargiai vertinant ateitį, kuo geriau įsigilinti į dabarties pamokas, pasimokyti iš klaidų, kad galėtume ateityje jų išvengti. Turbūt daugelis sutiks su prielaida, kad ši krizė - nei pirma, nei paskutinė, ir ekonomikos bei finansų pasaulis išgyveno ir nuolat išgyvens ir pakilimų, ir nuopuolių. Daug svarbiau ieškoti universalių, kuo efektyvesnių būdų iškilusioms socialinėms, piliečių socialinio saugumo ir užimtumo problemoms spręsti. Tai vienodai aktualu tiek Baltijos valstybėms, tiek ir kitoms Europos Sąjungos šalims. Kelias atgal į ekonominę gerovę ir ūkio stabilumą neįmanomas kokioje nors vienoje atskirai paimtoje šalyje, o įmanomas tik bendromis, integraliomis pastangomis", - sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad Baltijos šalys problemas siekia įveikti savo jėgomis ir kartu atvirai tikisi kolegiško Europos Sąjungos, į kurią įstojo tik prieš keletą metų, narių solidarumo.
„Staigus kritimas ir kitokia realybė tapo ne tik ekonominiu, bet ir psichologiniu veiksniu, smarkiai paveikusiu mūsų visuomenes. Todėl Baltijos valstybėms ypač reikalinga Europos Sąjungos konsultacinė parama, didesnis Europos Sąjungos institucijų dėmesys krizės padariniams užimtumo ir socialinės sanglaudos srityje būtent Baltijos valstybėse. Reikalinga tam tikra socialinių veiksmų programa skatinant darbo vietų kūrimą, naujų įgūdžių įgijimą, siekiant realios socialinės sanglaudos", - sakė Lietuvos parlamento Pirmininkė I. Degutienė.
Ji palinkėjo konferencijai ir ją surengusiam bei naują kadenciją pradedančiam Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui aktyvaus ir konstruktyvaus darbo, nestokoti naujų idėjų ir pasiūlymų.
„Jūsų naujos idėjos ir pasiūlymai reikalingi visiems mums kaip oras, kad ir kur gyventume - Baltijos, ar kitose Europos valstybėse. Lygiai taip pat tikiuosi, kad šiandieninė mūsų konferencija prisidės ir prie ekonomikos atsigavimo bei augimo procesų, ir, neabejotinai, prie socialinių įtampų mažinimo, užimtumo problemų sprendimo, kitų pastangų įveikti šiandien labai aktualius iššūkius", - sakė I. Degutienė.
Seime vykstančioje konferencijoje siekiama įvertinti nuosmukio socialinius aspektus ir aptarti kovos su krize priemones, kurių ėmėsi Lietuva, Latvija ir Estija.
Konferencijoje dalyvauja ekspertai iš trijų Baltijos valstybių vyriausybių ir administracijų, Europos Sąjungos institucijų pareigūnai, EESRK nariai, verslo organizacijų, profesinių sąjungų ir NVO atstovai. Joje nagrinėjamas sudėtingas socialinio ir pilietinio dialogo ekonomikos krizės sąlygomis klausimas ir vertinamos kovos su krize priemonės, kurių ėmėsi trijų šalių vyriausybės.
Tai trečioji konferencija, organizuojama įgyvendinant EESRK regioninę iniciatyvą, skirtą Baltijos jūros regionui.
