Sekmadienio popietę Plungėje, Kaušėnų Holokausto aukų memoriale pagerbtas Holokausto aukų atminimas.
(Papildyta 17.20) Holokausto aukų atminimo išsaugojimas skatina puoselėti tradicijas ir dvasines vertybes, sakė Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė - Liauškienė sekmadienį Plungės rajone vykusioje atnaujinto Kaušėnų tragedijos memorialo atidengimo ceremonijoje.
„Holokausto atmintis reikalinga mums, gyviesiems, mūsų vaikams ir anūkams. Reikalinga, kad saugotume tai, kas turėtų būti šventa kiekvienam žmogui, nepaisant jo tautybės ar tikėjimo. Tai pagarba ir meilė vienas kitam, savo gimtinei, savo istorijai, savo tradicijoms ir dvasinėms žmonijos vertybėms“, - sakė A. Skaisgirytė Liauškienė 70-ųjų Kaušėnų masinių žydų žudynių metinių minėjime.
Pasak viceministrės, žuvusiųjų susigrąžinti nebegalima, bet visuomet reikia atrasti galimybę juos prisiminti ir pagerbti.
„Neįmanoma sugrąžinti į gyvenimą Holokausto aukų, tačiau jų atmintis beldžiasi į kiekvieno mūsų sąžinę. Ir todėl tikiu, kad įmanoma išsaugoti Holokausto aukų atminimą, kurio reikia ne tik mirusiųjų ramybei“, - pabrėžė A.Skaisgirytė Liauškienė.
70-ųjų Kaušėnų žudynių metinių minėjimo proga buvo pastatyta Atminties siena, kurioje įamžintos 1941-ųjų liepos įvykių aukų pavardės. Sienos statybai buvo panaudota 1800 nugriautos Plungės sinagogos plytų - po vieną plytą kiekvienam čia gyvybę praradusiam žydui.
Plungės žydų tragediją mininčios sienos atidengimo ceremonijoje, pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, taip pat dalyvavo išgyvenę Holokausto aukų giminaičiai, Lietuvos Seimo delegacija, Japonijos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Izraelio ir kitų šalių ambasadų atstovai.
1952 m. Kaušėnuose pastatytas paminklas, 1986 m. vienintelio tautodailininko žydo Lietuvoje Jakovo Bunkos ir šešių lietuvių medžio meistrų sukurtas memorialas kasmet pritraukia ekskursijas ir pavienius lankytojus iš viso pasaulio.
Memoriale atidengta Atminties siena buvo sukurta Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo lėšomis. Glenda ir Abelis Levitai, kurie gyvena Izraelyje, nuo 2000 metų prisideda prie Kaušėnų Holokausto aukų memorialo ir kapaviečių tvarkymo ir atnaujinimo.
Rėmėjai siekė, kad tragedijos vieta neliktų pamiršta, todėl nusprendė atnaujinti daugiau nei prieš du dešimtmečius pastatytas medines skulptūras bei suteikti memorialui solidesnę laikui atsparią formą.
