Natalija KONDROTIENĖ Per trejus metus Šiaulių gyvybės langelyje palikti penki vaikai: du berniukai, trys mergaitės. Vienas perduotas rūpintis kitai savivaldybei, trys atiduoti į kūdikių namus, bet greitai buvo įvaikinti. Praėjusią savaitę paliktas 8–9 mėnesių berniukas – dar ligoninėje. Specialistai tikina, kad vaikų atsisakoma ne tik dėl skurdo. Mažėja mamų socialiniai įgūdžiai.
Paliktas berniukas
„Visos verkiame, kai randame paliktą kūdikėlį, ypač skaudu buvo rasti jau paaugintą mažylį“, – sako Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro slaugos administratorė Danutė Valodkienė.
Praėjusią savaitę garsinis signalas pranešė, kad gyvybės langelyje paliktas mažylis. Gydytojai, įvertinę vaiko būklę, nustatė, jog jis galėtų būti 8–9 mėnesių, išdygę du dantukai, pats sėdi, su atrama stovi.
Berniukas buvo aprengtas balta palaidinuke su rudais apvadėliais, mėlynomis džinsinėmis kelnytėmis, su sauskelnėmis. Turėjo žalsvą čiulptuką su geltona grandinėle. Į sauskelnes buvo įdėta jaunos moters paso nuotrauka.
D. Valodkienė rodo monitorių. Realiu laiku rodomas tuščias lopšys gyvybės langelio patalpoje iš matinio stiklo. Prie budėtojų posto – garsinis signalas. Jis suveikia prasivėrus langeliui iš lauko.
Visi vaikai, pasak D. Valodkienės, buvo palikti dieną. Pas medikus nė karto nebuvo atėjusios mamos ar artimieji ieškoti paliktų mažylių.
„Mes matome tik rankas, įdedančias kūdikį. Išgirdusios signalą, čiumpame raktą nuo langelio patalpos ir bėgame dviese paimti vaikelio. Pagal galiojančią tvarką surašome, kokios būklės vaikutis, kuo aprengtas, kokie daiktai palikti. Tada perduodame gydytojams“, – sakė vyresnioji slaugos administratorė.
Geriau rasti langelyje, negu pievoje
Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėja Liuda Gražina Bekerienė mano, kad tokie langeliai būtini. Per savo darbo praktiką ne kartą teikė pagalbą pievoje, ant suolelio, prie ligoninės virtuvės, laiptinėje ar gatvėje rastiems naujagimiams, kurių gyvybei dėl tokių sąlygų grėsė pavojus.
„Praėjusią savaitę rastas berniukas – dar ligoninėje, tvarkomi dokumentai. Jo sveikata ir raida gera, jis noriai bendrauja, yra geros nuotaikos, neišgąsdintas. Paguldytas į lovelę prašėsi ant rankų, o tai reiškia, kad vaiku rūpintasi. Mamai turėjo kažkas labai rimta atsitikti, kad šitaip pasielgė“, – svarstė gydytoja.
Ji prisimena, kad prieš tai palikti naujagimiai buvo vos kelių dienų ar valandų, visi aprengti ir sudarė prižiūrėtų vaikų įspūdį, todėl apie šitokį motinų žingsnį gali tik spėlioti.
„Tokie atvejai širdyje palieka skaudulį, vis galvoji kodėl? Tikrini tuos vaikus, jų sveikatą, refleksus – jie puikūs“, – pasakojo L. G. Bekerienė.
Kūdikis supranta, kad yra paliktas
Šiaulių savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų vadovė Audronė Kardašienė sakė, kad trys gyvybės langelyje rasti mažyliai jau įvaikinti. Jie būna greitai įvaikinami, nes lietuvių šeimos nori kuo mažesnių vaikų.
„Psichologai yra išaiškinę, kad mėnesio kūdikis supranta, jog yra paliktas. Prieš kelias dienas paliktas vaikas yra beveik 10 mėnesių, jis jau didelis, prie kažko prisirišęs. Tai didžiulis stresas“, – sakė A. Kardašienė.
Tik viena motina buvo atėjusi į Kūdikių namus pasakyti, jog yra gyvybės langelyje paliktos mergaitės mama. Tikino, kad yra pasiryžusi daryti motinystės nustatymo tyrimą, pasiimti ir auginti dukterį, tačiau išėjo ir nebegrįžo.
„Gal tai buvo emocija? Gal pristigo valios, pinigų ar socialinės pagalbos? Nežinau. Bet nėra baisesnės žinios, kai pranešama, kad rastas naujagimio kūnelis konteineryje, šiukšlyne ar dar kur nors, ar kai mama eina su naujagimiu skandintis. Tai – tragedija“, – sako A. Kardašienė.
Sekmadienį į Kūdikių namus greitosios buvo atvežti trys broliukai, kurie kelias paras buvo palikti tėvų – miegojo koridoriuose, buvo nevalgę, murzini, sušalę.
Motinoms trūksta socialinių įgūdžių
Nuo 2002 metais Kūdikių namų iniciatyva imtos globoti motinos, kurios pateko į sunkią situaciją, kai iškyla grėsmė apriboti jų motinystės teises.
„Per tą laiką mes išgelbėjome nemažai vaikų, suteikėme motinoms socialinę pagalbą ir sugrąžinome mažylius į biologines šeimas. Tai labai svarbu“, – tvirtina A. Kardašienė.
Jos nuomone, su tokiomis motinomis turėtų dirbti mobili specialistų komanda, kuri suteiktų socialinę, psichologinę ar kitokią pagalbą. Sudėtingiau paslaugas būtų teikti vienkiemiuose ar tolimesnėse gyvenvietėse. Šiandien nemažai moterų, kurioms trūksta socialinių įgūdžių, jas būtina mokyti.
„Kartais tikrai reikia paimti vaiką iš mamos, o jai padėti gydytis ar adaptuotis, pritaikyti reabilitacijos programą, tik būtina išlaikyti mamos ir vaiko ryšį. Ta bedugnė greitai ateina, iš jos iškilti beveik neįmanoma be pagalbos“, – įsitikinusi moteris.
Šiuo metu įstaigoje gyvena 67 vaikai iki 7 metų, kai juose numatyta 60 vietų.