Šiaulių rajone, Lingailių kaime, naujai įkurti gyvūnų globos namai sėkmingai vykdo savo veiklą: priglaudžia benamius gyvūnus, rūpinasi jais bei ieško patikimų šeimininkų. Beglobiams suteikiamas šansas gyventi, tačiau ne visi tuo džiaugiasi – gyvūnų globos namai susilaukia vis daugiau skundų.
Gyvūnų globos namų įkūrimas
Atkaklios merginos nusprendė užkirsti kelią nehumaniškam gyvūnų naikinimui. Pasklidus kalboms apie neleistiną elgesį su gyvūnais, Šiaulių rajono administracijos direktorius Kęstutis Lukšas sulaukė trijų merginų prašymo steigti gyvūnų globos namus.
Pelno nesiekianti organizacija „Šiaulių letenėlė“ veikia du mėnesius. Artimųjų bei visų neabejingų žmonių dėka merginos sėkmingai vykdo veiklą. Besirūpinančių prieglauda žmonių gretos plečiasi – dabar gyvūnus ir įmonės veiklą prižiūri penkios merginos ir vyras, kuris atsakingas už ūkinę dalį.
Prieglauda susilaukia savanorių, norinčių suteikti gyvūnams laikiną globą ar prižiūrėti gyvūnus prieglaudoje, tačiau dauguma jų – vaikai (12-13 metų). Viena gyvūnų globos namų įkūrėjų Orinta Jazdauskaitė pasakoja, kad entuziastingų vaikų netrūksta, tik gaila, kad jie greitai keičiasi. Nepaisant to, merginos priima visų norinčių prisidėti pagalbą, apmoko net ir vaikus, kurie gyvūnams suteikia taip jiems reikiamos šilumos.
Šiuo metu benamių gyvūnų prieglaudoje 12-13, tačiau skaičius nuolat kinta, nes intensyviai stengiamasi jiems rasti šeimininkus. Įstaiga gali priimti ribotą gyvūnų skaičių, tad merginos gyvūnėlius priglaudžia ir savo namuose. Viena jų kačiukų šeimynai skyrė visą kambarį. „Priežiūros prasme su šunimis sunkiau“,- sako Orinta.
Prieglauda susilaukia skundų
Netoliese gyvenantys žmonės piktinasi merginų vykdoma veikla ir sukelia dar daugiau rūpesčių. Prieglaudai priešinasi ir veterinarijos tarnyba.
Orinta teigia, jog reaguoja į kaimynų skundus ir bando rasti kompromisą, kontaktuoja su jais, tačiau pasakoja, kad nei vienas jų negali tiksliai argumentuoti, kodėl prieglauda turėtų sustabdyti veiklą. „Sako šunys per garsiai loja. Išeidamos mes ne kartą klausėmės ar jie loja, inkščia, bet nieko negirdėjome. Juolab pas mus vos keletas šunų, didžiąją dalį prieglaudos gyvūnų sudaro katės“,- įvykį prisimena mergina, tačiau sako, jog gali būti, kad kaimynai lojant girdi ne prieglaudos, o kaimo šunis.
Neseniai „Šiaulių letenėlė“ sulaukė dar vieno kaimyno skundo. Merginos nedelsdamos bandė su juo susisiekti, tačiau konkretaus atsakymo negavo. Kaimynas pareiškė, jog bijo dėl prieglaudos ateities. Tokį interpretuotiną pareiškimą globos namų įkūrėjos bandė suprasti ir raminti kaimyną.
Pasak Orintos, prieglaudos veikla pasipiktinusių yra ir daugiau: „Mus smaugia veterinarijos tarnyba, reikalaudama štampų.“ Merginos, besirūpinančios gyvūnais, supranta, jog sąlygas gyvūnams turi gerinti ir tai nuolat stengiasi daryti, bet menkas finansavimas yra didžiausia problema. Gyvūnų globos namai yra įsikūrę didelėse patalpose, tačiau užima tik dalį pastato, o veterinarijos tarnyba, tikrindama gyvūnų laikymo sąlygas, kritikuoja viso pastato būklę.
Viena įkūrėjų pabrėžia, kad tokios tarnybos turėtų atkreipti dėmesį į kaimuose bei vienkiemiuose laikomus šunis ir jų gyvenimo sąlygas. Daugelis jų nė neturi ko valgyti, o žiemą šąla pririšti prie grandinių, nors gyvūnams numatyta temperatūra turi siekti 7 laipsnius.
Gyvūnai randa namus
Socialinių tinklų, skrajučių, bendravimo su žmonėmis pagalba „Šiaulių letenėlė“ ieško beglobiams gyvūnams namų. Orinta džiaugiasi, jog šios priemonės pasiteisina: „Per mėnesį keturiems, penkiems gyvūnams surandam namus.“
Jauni gyvūnėliai greičiau randa prieglobstį, senesniems gyvūnų prieglauda tampa namais, o jais besirūpinančios merginos – šeimininkėmis. Orinta su šypsena kalba apie visus priglaustus gyvūnus: „Jie nori meilės, šilumos, jiems neužtenka maisto. Į kiekvieną atvykusį žmogų jie žiūri gailestingomis akimis.“
Mergina pasakoja, kad ieškodama gyvūnams šeimininkų, atiduoda juos į patikimas rankas. Ne kartą teko nusivilti, grįžti ir gyvūnėlį pasiimti atgal, nes sąlygos esą buvo labai prastos. Būta atvejų, kada žmonės dėl tam tikrų priežasčių gyvūną grąžina, tuomet jam ieškomi nauji šeimininkai.
Prieglaudos įkūrėjos ir darbuotojos dažnai sulaukia žmonių bei įvairių įstaigų skambučių apie netinkamai prižiūrimus ar valkataujančius gyvūnus. Paskutinį atvejį prisiminusi Orinta pasakoja, kad nuvykus į vienkiemį, kuriame gyvena senyva moteris,gavus jos leidimą, teko keletą gyvūnų pasiimti – jiems buvo būtina veterinaro pagalba. Pasirodo šunys buvo maitinami burokais ir obuoliais, tad jų organizmas nusilpęs. Mergina prisimena, kad jų žvilgsniai it lapių, jie atrodė kaip laukiniai. Veterinarui suteikus pagalbą, merginos maudė ir maitino šiuos gyvūnus.
Prieglauda sulaukia pagalbos
Dažniausiai žmonės prieglaudai dovanoja maistą gyvūnams. „Maistas gali būti ir būti, jo visada reikės“,- sako mergina. Viena Šiauliuose esanti akcinė bendrovė prieglaudai paaukojo ūkinių, statybinių reikmenų už 7000 litų. Orinta sako, jog tai – didžiulė pagalba, o dabar tereikia daugiau vyriškų rankų, kad medžiagas būtų galima išnaudoti.
Paklausta, ko būtiniausiai reikia prieglaudai, mergina sako, jog viskas, ką žmonės gali paaukoti yra reikalinga – tiek gyvūnų maitinimui, tiek išlaikymui. Žinoma, reikėtų nepamiršti, jog gyvūnams neužtenka maisto, dažnai jiems prireikia skiepų ir veterinarų pagalbos. Merginos savo lėšomis ir kitų pagalba stengiasi užtikrinti gerą ir kokybišką priežiūrą tiems gyvūnams, kurie buvo atstumti, nemylimi ir tokiu būdu užklydo į jų prieglaudą.
Savaitgaliais prieglaudoje organizuojamos talkos – visi norintys gali prisidėti: tvarkyti jos aplinką, pamatyti gyvūnus. Iki žiemos norima patalpas sutvarkyti tam, kad katės ir šunys būtų laikomi būtinoje temperatūroje.
