Anksčiau gyvūnų galabytojams teisėsauga kažkodėl buvo mažiau reikli ir dėmesinga. Pastaruoju metu „prisimintas“ ir šis – 310-asis Baudžiamojo kodekso straipsnis.
Kastuvu uždaužė katiną
Kalvarijos (Marijampolės apskr.) gyventoja, pamačiusi, kaip du jaunuoliai daugiabučio kieme kastuvu negyvai uždaužė į maišą įviliotą katiną, daugiau nė savaitę svarstė, ar nereikėtų apie tai pranešti į policiją. Iki tol moteris nebuvo girdėjusi, kad su gyvūnais žiauriai elgęsi asmenys gali būti ne tik pabarti, bet ir nubausti.
Kadangi visas tas dienas moterį persekiojo itin nemalonūs tragiškos gyvūno žūties prisiminimai, policijos komisariato duris ji vis dėlto pravėrė. Kalvarijietė šiurpo, kad gyvūno nugalabijimą matė kiemo vaikai. Nukankintą katiną jo žudikai patys ir užkasė netoliese.
Policininkų aplankyti 19 ir 20 metų jaunuoliai šaipydamiesi prisipažino „nieko blogo nepadarę“ – numarinti augintinį jų paprašiusi pati keturkojo šeimininkė. Esą šioji tvirtino, kad katinas serga kažkokia rimta liga. Tai pareigūnams patvirtino ir pati moteris.
Įdomu, kad pareigūnai, tirdami įvykį, privalėjo įsitikinti, kad nusikaltimas iš tiesų įvykdytas. Jiems teko atkasti palaidotą katiną, ekspertas jį apžiūrėjo, ar gyvūnas tikrai nužudytas. Po to keturkojis vėl buvo užkastas.
Dabar katinžudžiai laukia, ką dėl jų elgesio nuspręs pareigūnai. Pastarieji minėjo, kad nemalonumai užklupo ir nedorai pasielgusią katino šeimininkę.
Anykštėnas veikė „pagal tradiciją“
Už žiaurų elgesį su gyvūnais Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus, baudą, areštą arba laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų. Tai laikoma nesunkiu nusikaltimu.
Pastaruoju metu, anot pareigūnų, žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų padaugėjo. Net keliose Lietuvos vietovėse kaltieji sulaukė bausmės ir viešumo. Teismų praktika rodo, kad gyvūnų kankintojams ir galabytojams dažniausiai skiriamos baudos.
1040 litų baudą per 5 mėnesius turi sumokėti Svėdasų miestelio (Anykščių r.) gyventojas Antanas Kuprys (53 m.) – taip neseniai nusprendė Anykščių rajono apylinkės teismas. Šis bendrovės „Kerokšlis“ miško darbininkas prie savo malkinės pakorė katę, pakabinęs ją ant virvės. Po to, pripylęs vandens į kibirą, paskandino jame 4 kačiukus. Žmogaus norėta tiesiog atsikratyti gyvūnais, kurių, anot jo, buvo privisę per daug.
Toks kone paprotys atėjęs nuo senų laikų – žmonės skandindavo visą kačiukų ar šuniukų vadą vandens telkiniuose, statinėse, kibiruose, tada užkasdavo. Dauguma stengdavosi, kad nematytų vaikai.
Anais laikais taip elgdavęsi žmonės šiandien tegali stebėtis, kad už tai baudžiama. Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Rita Čepienė linkusi paaiškinti: „Mūsų visuomenė ir įstatymų nuostatos netoleruoja negailestingo, žiauraus elgesio su gyvūnais, tokie poelgiai yra ne tik neetiški, bet ir kvalifikuojami kaip nusikaltimai dorovei, už kuriuos reikia atsakyti baudžiamąja tvarka“.
Pajūryje smurtavo „sanitarai“
Visai kitokie motyvai nugalabyti kaimyno šunį paskatino suaugusių vyrų trijulę iš Klaipėdos. Jie, būdami Šernų soduose, apsvaigę nuo alkoholio, sučiupo kaimyno vokiečių aviganių veislės šunį, kuris buvo pririštas, ir surengė jam žiaurią egzekuciją. Beje, šuns šeimininkas nuo sužvėrėjusių girtų vyrų užsidarė namelyje.
Vienas kankintojas vilkšuniui smeigė šakėmis, kitas tvojo plaktuku į galvą, o trečias kirto kastuvo briauna.
Trijulė žiauruolių net ir teisme aiškino padarę gerą darbą. Anot jų, šio šuns, kuris buvo apkandžiojęs ne vieną žmogų, nesutvarkė nei šeimininkas, nei valdžios žmonės, nei veterinarijos sanitarai, nei pareigūnai – todėl esą reikėjo kažką daryti.
Ne savo darbo griebęsi girti šunžudžiai sulaukė teismo bausmių. Rokas Nikolajevas (20 m.), jau kalintis už anksčiau padarytą nusikaltimą, pridėjus bausmę už šuns nužudymą, nuteistas 2 metams ir 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Mindaugui Mockui (22 m.) paskirtoji metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė atidėta 2 metams.
Švelniausiai buvo nubaustas Linas Mileška (39 m.) – 5 mėnesius dirbti 100 valandų visuomenei naudingų darbų (tvarkymo, švarinimo). Beje, L. Mileška Lietuvoje išgarsėjo beveik prieš 7 metus, kai su jaunesniu broliu Lauru iš Palangos gintaro muziejaus pavogė 3,5 kilogramo sveriantį gintaro luitą, kurio vertė – beveik milijonas litų.
Nepilnametis kėdainiškis tik... smaginosi
Itin žiauriai su gyvūnu pasielgė nepilnametis Kėdainių gyventojas Armandas K. Dar 2007-ųjų vasaros pabaigoje jis tyčia padegė vieno žmogaus ožką. Nustatyta, kad nepilnametis šitaip tik smaginosi...
Ožka jaunuolis susidomėjo, kai pamatė ją besiganančią prie Dotnuvėlės upės. Niekdarys apipylė gyvulį degiu skysčiu ir uždegė. Jam buvo juokinga, kai liepsnojanti ožka, kęsdama baisų skausmą, bėgiojo Kęstučio gatve.
Po šios egzekucijos ožka išgyveno, tačiau šiurpino išdegintomis akimis, sutinusia galva ir smarkiai nudeginta nugara. Gyvuliui pagalbą teikęs veterinarijos gydytojas manė, kad ožka pagis, tačiau kitą dieną ji labai prastai jautėsi, todėl besikankinantį gyvulį specialistui teko mirtinai užmigdyti.
Už šį nusikaltimą ne kartą jau teistam ožkažudžiui teismas paskyrė 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Neseniai šią bausmę „palaimino“ ir Lietuvos apeliacinis teismas, kai nuteistasis ankstesnį teismo nuosprendį apskundė.
Veterinarai gyvūnus užmigdo
Tyčia žiauriai elgiantis su gyvūnais, ieškant „egzotikos“, liejant pyktį ar kerštą – tokiais atvejais gyvūnžudžiams negalioja jokie patarimai ir jokie draudimai. Jie tegali sulaukti bausmės, jeigu nusikaltimas bus pastebėtas ir įrodytas.
O žmonėms, kurie gyvūnų bando atsikratyti dėl ligos ar „pagal tradiciją“ (kai nenori savo augintinių palikuonių), pareigūnai linkę patarti tik viena – kreiptis į veterinarijos specialistus.
Štai Kalvarijoje, kur neseniai buvo kastuvu uždaužytas katinas, esančios bendrovės „Kalvarijos veterinarijos paslaugos“ specialistai teigė, kad niekuomet neatsisakys padėti gyventojams, nusprendusiems atsisveikinti su savo gyvūnais. Ir tai darys civilizuotai – užmigdydami.
Nedidelio gyvūno, pavyzdžiui, katino, užmigdymo procedūra kainuoja ne daugiau kaip 10 litų.
„Tik žmonės nedažnai naudojasi šia paslauga, – teigė veterinarai. – Jiems, matyt, malonesnis egzekutoriaus, katinžudžio vardas ir maloni bausmės grėsmė“.
Irena Zubrickienė
