Panevėžio miesto Savivaldybė suskubo taisyti tik prieš porą metų patvirtintas, tačiau Europos Sąjungos nuostatų neatitinkančias gyvūnų globos ir priežiūros taisykles.
Naujoji tvarka suteiks viltį išgyventi į beglobius gyvūnus surenkančio „Panevėžio specialaus autotransporto“ narvus patekusiems sveikiems šunims ir katėms.
„Šalys, turinčios gyvūnų globos namus, daugiau nei pusei pamestinukų suranda naujus šeimininkus. Pas mus padėtis kitokia: esame orientuoti į kraštutinę priemonę – eutanaziją. Iki šiol net nebuvo bandyta kurti gyvūnų globos sistemos. Veikė tik gyvūnų, kaip nereikalingų daiktų, surinkimo ir sunaikinimo sistema, prasilenkianti su Europos Sąjungos konvencija“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio vicemerė Gema Umbrasienė.
Nors gyvūnų globos ir priežiūros taisyklės dar tik kuriamos, o vėliau jas dar turės patvirtinti miesto Taryba, tačiau, vicemerės teigimu, „Panevėžio specialus autotransportas“ veterinaro patikrintiems sveikiems gyvūnams eutanazijos nebevykdo.
Dabar bendrovės narvuose laikomi du šunys ir keturios katės. Ar jie išgyvens, lems šiandieninė veterinarijos gydytojo apžiūra. Jei paaiškės, kad dėl sveikatos problemų gyvūnams tolesnis gyvenimas nebus kančia, jiems eutanazijos neatliks, o bus ieškoma naujų šeimininkų.
Kurs globos namus
G.Umbrasienės nuomone, sunkiausia gyvūnus surenkančiai bendrovei išgyventi bus kovą, kol dar nepradėjo veikti vadinamieji gyvybės langeliai. Į juos būtų perkeliami eutanazijos išvengę šunys ir katės.
„Jei visuomenė liks abejinga gyvūnams ir neatsiras norinčiųjų bent dalį jų priglausti, beglobių šunų ir kačių problema taps didžiulė, ir turbūt nebebus įmanoma išvengti eutanazijos. Kol kas gyvūnų globa ir miesto įvaizdis lieka gyventojų rankose“, – pažymėjo G.Umbrasienė.
Vicemerė neatsisako prieš keletą metų paskleistos idėjos įkurti gyvūnų globos namus.
Politikės noras beglobius keturkojus išgelbėti nuo pražūties tada jau buvo sulaukęs verslininkų pritarimo, tačiau pasikeitus ekonominei situacijai jis liko neįgyvendintas.
G.Umbrasienė ketina dėl patalpų gyvūnų globos namams tartis su rajono vadovais. Vicemerė neabejoja, kad į juos patekusiems šunims ir katėms nebūtų sudėtinga surasti naujus šeimininkus.
„Panevėžiui geru pavyzdžiu galėtų būti Utenos savivaldybė. Per metus joje surenkama apie 800 gyvūnų, tačiau globos namai daugiau nei pusei suranda šeimininkus, dar keli šimtai tokiuose namuose gyvena nuolatos“, – teigė G.Umbrasienė.
Numato mokestį
Kinologės Rūtos Liberienės vadovaujama Panevėžio gyvūnų globos draugija viliasi per mėnesį įrengti tris gyvybės vagonėlius į gatvę išmestiems gyvūnams. Vienu metu juose galėtų apsigyventi apie 40 šunų ir apie 20 kačių.
Kol kas dar ieškoma vietos vagonėliams. Planuojama, kad tokie gyvūnų namai galėtų būti įkurti pačios R.Liberienės sodyboje Bernatonių kaime arba greta „Panevėžio specialaus autotransporto“ teritorijos mieste.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
