„Žmogus laikomas nepasiturinčiu ir gali gauti socialinę pašalpą, kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės už 102 eurus. Tokių žmonių – gaunančių socialinę pašalpą – naujausiais turimais duomenimis yra 114,7 tūkst. arba 4 procentai Lietuvos gyventojų“, – į tv3.lt klausimus raštu atsakė SADM specialistai.
Vilniaus vicemero Gintauto Palucko duomenimis, Vilniuje 617 pensininkų ir 17117 darbingo amžiaus žmonių gyvena iš pajamų/pensijų mažesnių nei 102 eurai per metus. Mažesnę nei 102 eurus senatvės pensiją Lietuvoje, jo žiniomis, gauna per 8100 gyventojų.
„Kartą per dvi savaites turiu gyventojų priėmimą ir jie man papasakoja, kaip jie gyvena: senatvės pensija – 11,13 eurų, šalpos išmoka – dar 82 eurai, tai kaip gvyenti? Ašaros byra tiems žmonėms – ką ten pasakoti. Kiti tada dažnai ima moralizuoti, kad tokie žmonės turėtų eiti dirbti, mokytis, o jie juk praradę viltį, gyvenimą, nėra apie ką jiems daugiau šnekėti. Jie kiekvieną dieną rūpinasi, ką jiems suvalgyti, o ne kaip kelti kvalifikaciją. Pas mus smerkianti visuomenė, kur moralizavimui pasiruošę visi, o atjautai – niekas“, – tv3.lt sakė vicemeras.
Savivaldybės naudojasi įstatymo spraga
Politikas sako, kad šių išmokų administravimo perdavimas savivaldybėms turėjo dvejopą efektą: pinigų buvo sutaupyta, tačiau jie nebuvo nukreipti socialinėms reikmėms.
„Viena vertus buvo pasiektas efektyvumas, nes savivaldybės pradėjo visus tikrinti ir piktnaudžiautojus išmėtė iš paramos gavėjų sąrašo, nes nustatė, kad gerai gyvena arba nelegaliai dirba. Kita vertus, prasidėjo taupymas, nes tos išmokos lieka savivaldybės biudžete, jos negrįžta į valstybės biudžetą. Tai reiškia, kad jas galima panaudoti bet kokioms reikmėms: taip prasidėjo skolų dengimai, lėšų nukreipimai kitokiems poreikiams, investicijoms, kai žmonių, gyvenančių gyvulinėms sąlygoms, yra krūva. Tai yra neteisinga“, – kalba G. Paluckas.
Pasak jo, taip savivaldybės ne piktnaudžiauja, o naudojasi įstatymo spraga. Vicemero teigimu, pašalpoms sutaupytos lėšos turi būti skiriamos socialinėms reikmėms. Tad politikas gruodžio pradžioje vyksiančiame Tarybos posėdyje ketina teikti pasiūlymą pakelti mėnesinių žmogaus pajamų (pensijų) žemiausią ribą nuo 102 iki 130 eurų.
„Nuo kitų metų tą ir ruošiamės daryti. Šių metų biudžetas jau buvo patvirtintas, ir viskas, kas buvo sutaupyta, deja, nueis į skolų dengimą, ir tiek. Dėl to ir sakau, kad kitų metų biudžete turime galimybių, tie pinigai yra skirti, ir mes tas pajams galime pritempti iki 130 eurų, kad žmonės nors kaip kapstytųsi. Tiems žmonėms papildomi 30 eurų yra dideli pinigai. Be to, ten bus šiek tiek ir kitų korekcijų. Bus galima vienkartines išmokas mokėti ne du kartus per metus, kaip buvo iki šiol, o tris kartus“, – kalbėjo G. Paluckas.
Tam, pasak jo, nereikės papildomų lėšų – užteks Vilniaus savivaldybės pašalpoms sutaupomų 2 mln. eurų per metus.
Ministeriją padėtį gerins didnant MMA
SADM specialistai primena, kad socialinė pašalpa skiriama tada, kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės už 102 eurus.
„Maksimalus socialinės pašalpos dydis – 102 eurai (dydis priklauso nuo skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui – 102 eurų – ir vidutinių asmens pajamų per mėnesį). Be to, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinė parama gali būti skiriama ir kitais įstatyme nenumatytais atvejais (gali būti skiriama vienkartinė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, kompensuojamos įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita). Vienkartinė pašalpa skiriama skurdo, benamystės, ligos, neįgalumo, stichinės nelaimės ir kitais atvejais. Pašalpos dydį bei skyrimo tvarką nustato savivaldybės“, – atsako ministerijos atstovai.
Be to, jie pažymi, kad darbingo amžiaus nedirbantys asmenys pašalpą gali gauti tada, kad jie yra įsiregistravę Darbo biržoje.
Pasak ministerijos atstovų, kad gaunančių mažesnes pajamas už valstybės remiamąsias žmonių mažėtų, turi gerėti mažiausias pajamas gaunančiųjų finansinė padėtis.
„Gerėjant ekonominei šalies situacijai, tai sprendžiame sistemingai didindami minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir pensijas, skatindami gyventojų užimtumą. Per pastarąjį laikotarpį MMA didėjimo tempai yra pakankamai aukšti (pvz., nuo 2014 m. rugsėjo iki š. m. liepos didėjo 12,2 proc.). Pastarąjį kartą MMA iki 325 eurų buvo padidinta šių metų liepos 1 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi ir pateikusi suinteresuotoms institucijoms derinimui teisės aktus, kuriais minimalioji mėnesinė alga nuo naujų metų didėtų iki 350 eurų, minimalusis valandinis atlygis – iki 2,13 euro (šiam siūlymui buvo pritarta Trišalės tarybos spalio 27 d. posėdyje)“, – rašo SADM atstovai.
Ministerijos specialistai taip pat teigia, kad bedarbiams yra taikomas platus spektras aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, skatinamas jų įsidarbinimas ir verslumas.
SADM teigimu, ministerija siūlo nuo 2016 m. sausio 1 d. didinti ir senatvės pensijas.
„Siūloma padidinti bazinius rodiklius: valstybinę socialinio draudimo bazinę pensiją padidinti 4 eurais (nuo 108 eurų iki 112 eurų), taip pat nustatyti maksimalios valstybinės socialinio draudimo neperskaičiuotos pensijos dydį – 245 eurus (šiuo metu patvirtintas dydis – 236 eurai) ir patvirtinti einamųjų 2016 metų draudžiamųjų pajamų dydį – 445 eurus (šiuo metu – 434 eurai). Dėl to vidutinė senatvės pensija, paskirta turint būtinąjį stažą, padidėtų 8,21 euro (apie 28 litus) ir būtų 265 eurų (beveik 915 litų) dydžio. Bazinės pensijos ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų padidinimas paliestų visus valstybinių socialinio draudimo pensijų (išskyrus našlių pensijų) gavėjus – maždaug apie 857 tūkst. asmenų. Dėl bazinės pensijos padidinimo taip pat padidės ir valstybinės šalpos išmokos (apie 151 tūkst. gavėjų), kurių dydžiai taip pat siejami su bazine pensija“, – rašo ministerijos atstovai.