Gyvenvietėmis tapusių sodininkų bendrijų žmonės vis labiau susiduria su problemomis, kurių savo jėgomis išspręsti nepajėgia, ir įstatyminiai aktai sunkiai vykdomi.
Komunikacijos – iki tvoros
Klaipėdos rajono teritorijoje yra įsteigtos 36 sodininkų bendrijos. Daugumoje iš jų šeimininkauja Klaipėdos miesto gyventojai, tik su Gargždais susiliejusiose seniausiai įsteigtose bendrijose „Minija“, „Gargždelė“, „Melioratorius“, o vėliau „Žilvitis“, „Obelėlė“ sodų sklypeliai buvo išskirstyti Gargždų ir rajono gyventojams. Soduose statomi gyvenamieji būstai, kuriasi nuolatiniai gyventojai. Jiems reikalingi keliai, elektros energija, ryšiai ir t. t. Deja, visa tai, išskyrus privačiai teikiamas paslaugas, ateina tik iki sodo bendrijos tvoros. Už jos visos problemos paliekamos spręsti patiems bendrijos nariams. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Prieš porą metų liūtis išplovė Minijos, kur įsikūrę „Minijos“ sodai, šlaitą ir jame besitęsiančią Gargždų miesto Birutės gatvę. Kitiems šios ekstremalios gamtos išdaigos padariniams likviduoti buvo skirtas dėmesys ir lėšos, tačiau sodo teritorijoje gargždiškiai palikti tvarkytis patys. Tokia tvarka, tokie šalies įstatymai, toks valdžios požiūris į savo piliečius.
Rėmimo lėšos nepanaudotos
2006 m. Savivaldybės taryba patvirtino sodininkų bendrijų rėmimo programą su 20 000 Lt paramos fondu. Pagal nuostatus parama vienai sodininkų bendrijai negali viršyti 10 proc. fondo lėšų, t. y. 2000 Lt. Nedaug, bet vis šis tas. Turbūt ne visos bendrijos žino apie šią galimybę gauti paramą, nes pernai pinigai liko nepanaudoti. Dėl to ir šiemet fondo suma nepadidinta. Gal tai gera pradžia?
Didžiules problemas ypač anksčiau įsikūrusioms bendrijoms kelia elektros energijos tiekimas. Kol sodai nevirto gyvenvietėmis, elektros energijos poreikis buvo nedidelis. Dėl to pastatytos mažo galingumo pastotės, išvedžioti mažo pralaidumo laidai. Per dešimtmečius įranga nusidėvėjo, tad elektros energijos tiekėjai neskuba vykdyti Vyriausybės nutarimo perimti sodininkų bendrijų elektros ūkį, reikalauja, kad bendrijos savo kaštais tinkamai juos sutvarkytų.
Išeitis – padidinti galingumą
Gargždų priemiesčiu virtusiai seniausiai įsikūrusiai sodininkų bendrijai „Minija“ prieš tris dešimtmečius leistinas elektros energijos galingumas buvo 50 kW. Tada to visiškai pakako.
Dabar bendrijoje iš 600 sklypų savininkų elektros energiją naudoja apie 400. Vis daugiau šeimų nuolat apsigyvena sode, tad poreikis kasdien auga. Pasak valdybos pirmininko Gintauto Polionovo, bendrija 36 ha plote, kur elektros laidų bendras ilgis sudaro 18 km, naudojasi 160 kW galingumo transformatoriumi. „Jei akcinė bendrovė „VST“ to neleistų, padėtis būtų kritiška“, - pastebi pirmininkas. Tačiau ir su šia išimtimi elektros energijos bendrijai nepakanka, tad būtina didinti elektros energijos galingumą.
Akcinės bendrovės „VST“ Gargždų skyriaus viršininkas Rytis Vilimavičius geranoriškai atsiliepė į bendrijos valdybos prašymą. „Klaipėdos rajono savivaldybė išdavė technines sąlygas. „VST“ įvertins jas ir paruoš elektros energijos galingumo padidinimo projektą. Po to bus sprendžiama, ar bendrijai bus suteikiama galimybė pirkti didesnį galingumą“, - apie pirmuosius tik pradėto sandorio rezultatus pasakojo „Bangai“ G. Polionovas.
Valdybos pirmininkas teigė, jog su „VST“ aptartos galimybės bendrą tiekiamos elektros energijos galingumą padidinti beveik tris kartus – iki 400 kW. Kad sustiprinta srovė pasiektų tolimiausius sodo kampus, teks nutiesti apie 2 km papildomą liniją, be to, išlyginti pavojingai pasvirusias atramas, sutvarkyti jų įžeminimus, keisti susidėvėjusius kabelius. Dalis darbų jau padaryta, dukart tiek tebelaukia.
Svarbiausia - lėšos
G. Polionovas paaiškino, jog bendrija techninėms sąlygoms įgyvendinti turi sukaupusi 31 000 Lt, tačiau jų nepakaks. Papildomam galingumui pirkti reikės dar kita tiek. „Čia jau savo žodį turės tarti bendrijos nariai“, - sako G. Polionovas ir pastebi neabejojąs jų supratingumu bei geranoriškumu – visi nori gyventi patogiai, o be elektros tai nebeįsivaizduojama. Klausimą dėl reikalingų lėšų bendrijos elektros vidaus tinklams rekonstruoti ir galingumui pirkti planuojama aptarti visuotiniame bendrijos narių susirinkime.
Kiek reikės lėšų, paaiškės sudarius išlaidų sąmatą. Jei bendrijos nariai supras, kad tik patys gali pagerinti savo buitį, jie suras lėšų. Jei ne, beliks vieniems kitus keiksnoti.
Dabartiniai įstatyminiai aktai palieka sodininkų bendrijas likimo valiai, bet juk juos reikėtų siūlyti keisti. Tuo labiau, kad dabar sodų sklypeliai daugeliui nebe daržovėms užsiauginti ir laisvalaikiui praleisti, o būstui nuolat gyventi įsirengti. Gal atėjo laikas nugriauti tvoras ir sodų bendrijas prijungti prie gyvenviečių ar net miestų, o nuošaliau įsikūrusioms suteikti atskiro kaimelio statusą? Tada gatvių tvarkymo, jų apšvietimo, vandentiekio, kanalizacijos tiekimo problemomis būtų galima dalintis su vietos valdžia.
Jadvyga SURPLIENĖ
