Apie energetikos kampanijos „European Energy“ planus statyti gamyklą ir kilusį gyventojų pasipiktinimą naujienų portalas tv3.lt rašė anksčiau. Antradienį gamyklos statymui nepritariantys gyventojai susirinko į protestą prie Kretingos rajono savivaldybės – jų buvo apie pusantro šimto. Sprendimu nepatenkinti gyventojai Kretingos rajono merui anksčiau įteikė apie 7 tūkst. gyventojų parašų.
Tądien vyko savivaldybės posėdis, kurio metu buvo sprendžiama, ar savivaldybė leis statyti šį objektą, ar ne. 15 tarybos narių balsavo už leidimą statyti gamyklą, 2 prieš, 8 susilaikė. Taigi, savivaldybė nusprendė leisti statyti gamyklą.
„European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis patvirtino, jog šiuo metu renkamasi tarp kelių vietų gamyklos statybai, tarp jų – Kretingos bei Akmenės rajonuose.
„European Energy“ vadovas taip pat pabrėžė, jog vietoj anksčiau planuotų 250 mln. eurų investicijų „European Energy“ į gamyklą ketina investuoti 400 mln. eurų – ji būtų didesnė nei planuota anksčiau.
Pasak bendrovės, būsimoms statyboms svarstomos dar kelios teritorijos.
„Kai kuriose svarstomose vietovėse – Naujojoje Akmenėje ir Kretingoje – jau pradėti atlikti ekonominiai ir ekologiniai vertinimai. Remdamiesi jų rezultatais, taip pat tokiais kriterijais, kaip veikianti infrastruktūra, elektros tinklai, spręsime dėl vietovės tinkamumo gamyklos statybai“, – teigė T. Konkovskis.
Bendrovė preliminariai planuoja, kad PAV procedūros užtruks apie metus, vietą gamyklai parinkti numatoma 2025 metais, o pradėti veiklą – 2028 metais.
Prieš įmonės planus sukilo gyventojai
Netrukus po planų paskelbimo, prieš planus statyti gamyklą sukilo Darbėnų gyventojai.
Anksčiau naujienų portalui susisiekus su bendruomenės iniciatyvinės grupės pirmininku Kęstučiu Kulesiumi, jis teigė, jog nors gyventojai pritaria žaliosios energetikos plėtrai, jų nuomone, buvo pasirinkta netinkama vieta – esą gamyklai numatomas sklypas yra per arti gyvenamųjų pastatų.
„Nesame nusistatę visiškai prieš. Daug neramumų sukelia pasirinkta vieta sklypui – 1800 metrų nuo gimnazijos. Artimiausias gyventojas yra per 45 metrus nuo planuojamos gamyklos. Netoli sklypo gyvena ne vienas gyventojas“, – teigė K. Kulesius
„Sutinku su investicijomis ir darbo vietų kūrimu, esu už žaliąją energiją ir ateitį“, – pridūrė Darbėnų gyventojas.
Naujienų portalo tv3.lt kalbintas gyventojas taip pat piktinosi, jog gyventojai yra prastai informuojami – esą apie planus statyti gamyklą jie sužinojo tik prieš porą dienų.
„Žmonės sunerimo, nes viskas buvo bandoma įvykdyti tyliai – kad žmonės nepastebėtų, nekiltų nerimo“, – sakė K. Kulesius.
Pirmadienį vykusioje Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ iniciatyvinės grupės pirmininkas išsakė panašias mintis ir taip pat baiminosi, jog gamyklos statyba gali pakenkti rekreacijai.
„Ta vieta yra 12 km iki jūros kranto, visiškai šalia gyvenamojo namo, nutolusio per 45 metrus. Kaip bebūtų, tai buvo visiškai neišdiskutuota.
Turime 25 km pajūrio. Tai gamyklai atsiradus, nebegalės toliau vystytis rekreacija. Mažų mažiausiai, turime įsipareigojimą ateities kartoms, savo anūkams, išsaugoti jūros krantą“, – teigė K. Kulesius.
K. Kulesius taip pat atkreipė dėmesį, jog taršą sukels ne tik pati gamykla, bet ir transportas, suvežinėjantis žaliavas.
„Numatomas didelis transporto srautas. Skaičiuojant su žaliavos atvežimu, jis per metus atneš 142 tūkst. tonų Co2 per metus. Toks kiekis būtų išmetamas paros metu, jei būtų vežama diena iš dienos“, – pabrėžė K. Kulesius.
Abejoja poveikio aplinkai vertinimo patikimumu
Laidoje dalyvavęs Kretingos rajono meras Antanas Kalnius tikino, jog prieš statant gamyklą, bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Ši procedūra galėtų būti atliekama ir ne vieną kartą.
„Mes visada bijome to, ko nematome ir ko negalime pačiupinėti. Norint nustatyti, ar pasirinkta vieta tinkama ar ne, reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kurį darys įmonė, derins su valstybinėmis institucijomis. Ir tik tada bus galima pasakyti, ar gamykla gali atsirasti“, – sakė A. Kalnius.
Meras taip pat patikino, jog jei gamyklos statyba ir bus atšaukta – tai tik remiantis teisės aktų numatyta tvarka, pavyzdžiui, atlikus poveikio aplinkai vertinimą ir nustačius, jog gamykla nebus saugi.
„Sakiau bendruomenei bent 8 ar 9 kartus – jei matysiu nors mažiausią tikimybę ar galimybę, kad gamykla galėtų būti nesaugi, niekas nei pakeis žemės paskirties, nei leis pradėti statybos. Tačiau prieštarauti prieš bet ką, kas yra statoma, tai yra neteisinga. Renkantis stabdyti ar nestabdyti statybos, mes turime remtis teisiniais pagrindais. O ne pasakymais man patinka, ar man nepatinka“, – pabrėžė Kretingos rajono meras.
Pasak A. Kalniaus, atliekant poveikio aplinkai vertinimą, remiamasi teisės aktais, o ir bendruomenė gali iškelti savo reikalavimus.
„Poveikio aplinkai vertinimas yra ruošiamas pagal tam tikrus teisės aktus. Pagal juos, net ir bendruomenė gali iškelti savo reikalavimus, ką jie norėtų įgyvendinti. Pavyzdžiui, gali atsirasti požeminės saugyklos, arba vanduo gali būti imamas ne iš vandens gręžinių, o iš nuotekų. Kas liečia transportavimą – gali būti daromi vamzdynai, apvažiavimai, gali būti transportuojami geležinkeliu Gali būti numatomos apsaugos zonos – sienos ir visa kita, kas gali būti papildomomis apsaugos priemonėmis“, – dėstė A. Kalnius
Vis dėlto, Darbėnų bendruomenės iniciatyvinės pirmininkas teigė, jog pilnai procesu nepasitiki – esą bendruomenei nepavyko susisiekti su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriais ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjais – UAB „Perkūnas hydrogen“ ir UAB „Nomine Consult“.
„Taip, mes galime išsakyti kažkokius reikalavimus. Bet manau, kad grįš atgal žalia lentelė, pagal kurią viskas bus leidžiama. Nors bandome nuo sausio 19 d. susisiekti su UAB „Nomine Consult“ ir „Perkūnas hydrogen“, nėra jokios komunikacijos, niekam neįdomu. Mums neatsakoma į 14 klausimų, kurie buvo išsiųsti pirmo susirinkimo metu“, – teigė K. Kulesius.
Jis taip pat perspėjo, jog nepriklausomai nuo poveikio aplinkai vertinimo baigties, gyventojai nesutiks su sprendimu statyti gamyklą.
„Šita vieta tikrai nėra tinkama ir pajūrio mes neatiduosime. Jeigu reikės – bus gyva žmonių siena ir buldozeriams į teritoriją įvažiuoti neleisime. Ko mes prašėme savivaldybės ir gerbiamo mero – kad užsiimtų neigiamo atsakymo radimu“, – perspėjo iniciatyvinės grupės pirmininkas.
Meras įvardijo gamyklos svarbą
Gyventojai taip pat dažnai pastebi, jog statoma gamykla neatneš jokios naudos regionui – esą tik padidės tarša, o ženklaus naujų darbo vietų skaičiaus gamykla nesukurs. Kretingos rajono meras atrėžė, jog reikėtų galvoti ne tik apie savo regiono interesus.
„Jeigu mes galvojame apie tai, kokia gamyklos nauda būtų tik Darbėnams, tai būtų klaidingas mąstymas. Mes turime žiūrėti į bendrą kontekstą, visos Lietuvos. Kaip sakė ministras – nėra ateities be vandenilio“, – atrėžė Kretingos rajono meras.
„Šiai dienai vandenilis yra naujo kuro rūšis, kuri ateityje bus tokia pat svarbi, kaip benzinas dabar“, – pridūrė jis.
Vis dėlto, Kretingos rajono meras taip pat pabrėžė, jog statoma gamykla taip pat padės sukurti naujų darbo vietų.
„Atsiras 40 papildomų gerai apmokamų darbo vietų. Bet supraskime – prie kiekvienos gamyklos netrukus atsiranda papildomi verslai. Kažkam reikės pavalgyti, kažkam reikės mašiną remontuotis, kažkam reikės nueiti apsipirkti“, – dėstė meras.
„European energy“ atstovas – tai tik darbų pradžia
Naujienų portalas tv3.lt sausio mėn. pabaigoje buvo susisiekęs su „European Energy“ biuro Lietuvoje vadovu Tadeušu Konkovskiu, siekiant sužinoti, ar įmonė iš tiesų statyti gamyklą Darbėnų gyvenvietėje. Tuo metu jis teigė, jog nors Auksūdžio kaimas Darbėnuose būtų tinkama vieta, kol kas nuveikta nedaug – tik pradėtos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.
T. Konkovskis patikslino, jog šiuo metu ir toliau vykdomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros – pasak jo, tai yra itin ilgas procesas.
„Poveikio aplinkai vertinimas yra labai ilgas, kompleksinis procesas. Apie proceso pradžią esame informavę, žinutė buvo išplatinta metų pradžioje. Toliau procesas vyks taip – pirmiausia turi būti specialistų parengtas gamyklos planas, įvertintos visos aplinkybės. Mes dar tik prieisime prie to proceso. Tolimesi veiksniai yra gamyklos koncepcijos parengimas, rizikų išnagrinėjimas. Esame procese, – aiškino T. Konkovskis.
„European Energy“ atstovas taip pat patvirtino, jog iki šiol nėra išsirinkta tiksli lokacija – ar gamykla bus Akmenėje, ar Darbėnuose. Pasak „European Energy“ atstovo, kompanija ieško ir kitų vietų, kur būtų galima statyti gamyklą.
Paaiškino, kodėl buvo pasirinkta tokia vieta
Žinių radijo laidoje dalyvavęs Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas Darius Milčius teigė, jog priklausomai nuo naudojamų technologijų, vandenilio ir metanolio gamyklos gali būti visiškai saugios. Jis taip pat paaiškino, kodėl investuotojai galėjo rinktis panašią vietą.
„Kalbant apie vietos pasirinkimą, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokios gamyklos vietos pasirinkimui labai didelę įtaką daro kurioje vietoje kompanija turi atsinaujinančius energetikos šaltinius. Reikės labai daug žalios elektros, kuri bus pagaminta iš vėjo ir saulės. Mano įtarimas yra toks, kad kompanijos pasirinkimas statyti gamyklą yra susietas su atsinaujinančios energetikos įrenginiais. Tikėtina, kad jie norėtų juos turėti tiesiogiai sujungtus, norėtų išvengti energijos perdavimo per tinklus, taip sumažinant išlaidas žaliavoms, reikalingoms metanolio gamybai“, – aiškino D. Milčius.
Tokią informaciją patvirtino ir „European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas T. Konkovskis.
„Žinoma, renkantis vietą, prieiga prie atsinaujinančių elektros šaltinių turi didelę įtaką. Kaip žinia, e-metanolio gamybai kertinė žaliava yra elektros energija iš atsinaujinančių energetikos šaltinių. Svarbu, kad būtų galimybė arba netoliese turėti atsinaujinančius šaltinius, arba per Litgrid tinklus tiekti energiją“, – pabrėžė T. Konkovskis.
D. Milčius taip pat pastebėjo, jog apie vandenilio technologijas visuomenė vis dar žino nedaug – viešojoje erdvėje vis dar sklando gausybė mitų.
„Atkreipkime dėmesį, kad vandenilio technologijos yra menkai žinomos visuomenei. Pradedant nuo vyraujančios nuomonės, kad tai gali iš esmės sumažinti CO2 emisijas ar gali turėti itin pozityvią įtaką mūsų energetinei nepriklausomybei, baigiant tuo, kad viskas susprogs. Ekstremumai yra labai dideli.
Sakyčiau, jog to priežastis yra tai, kad šiuo metu neturime pastatę didelių objektų, pvz sukūrę nacionalinį vandenilio technologijų slėnį, kur visuomenė, verslas ir akademija galėtų „pačiupinėti“ technologijas, įvertinti grėsmes ir galimybes“, – pataria D. Milčius.
D. Milčius taip pat teigė, jog pilnai supranta bendruomenę, mat šiuo metu trūksta konkretesnės informacijos, kokios technologijos bus naudojamos, bei kaip būtų elgiamasi avarijos atveju.
„Jeigu kalbame apie žinomumo, aiškumo klausimus, aš bendruomenę 100 proc. suprantu ir palaikau“, – sakė jis.
„Jeigu išlaikomi visi parametrai, technologija yra saugi. Avarijos atveju – taip, gali būti įvairių pasekmių. Kompanijos, kurios ruošiasi gaminti metanolį turėtų paaiškinti, kokios technologijos bus naudojamos, kas atsitiktų atskirų avarijų atvejų, ar jie imsis prevencinių žingsnių, kad tai neįvyktų“, – pridūrė D. Milčius.
Vandenilio gamyba Lietuvoje – nieko naujo
O štai laidoje dalyvavęs Kauno technologijos universiteto Chemijos inžinerijos programų vadovas Andrius Jaskūnas pabrėžė, jog baimintis nėra ko, mat vandenilio gamyba Lietuvoje – gana plačiai išvystyta technologija.
„Vandenilio gamyba jau dabar vyksta Lietuvoje ir labai dideliais kiekiais, toje pačioje Achemoje, netoli Jonavos. Ir net ten buvo planuojamas statyti cechas gaminti metanolį. Technologija yra žinoma ir daug klaustukų nekelianti“, – teigė A. Jaskūnas.
„Mes nesame bananų respublika, o esame progreso priešakyje. Tai bus energetikos ir chemijos pramonės ateitis, kada energetika ir chemijos pramonė žengs koja kojon“, – pridūrė A. Jaskūnas.
