Karantino metu, kai daugelyje gydymo įstaigų galioja griežtos saugos taisyklės, o medikai konsultacijas dažniausiai teikia nuotoliniu būdu, pasitaiko atvejų, kad vizitas pas gydytoją vis dėlto būna neišvengiamas.
Kaip rodo SAM specialistų gaunami laiškai, apsilankymai sveikatos priežiūros įstaigose atskleidė netoleruotinus atvejus. Aiškėja, kad pacientai buvo prašomi sumokėti už gydytojams reikalingas apsaugos priemones. Priežastis nurodoma viena – esą ligonių kasos tokių priemonių kainos nekompensuoja.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pabrėžia, kad jokia gydymo įstaiga, pasirašiusi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK), neturi teisės iš paciento imti jokio mokesčio, susijusio su apsaugos priemonėmis medikams.
„Dalį tokių priemonių gydymo įstaigos gauna nemokamai – jos nupirktos centralizuotai, o tos dalies, kurią įsigyja pačios, išlaidos bus kompensuotos, ir jos tai žino. Tad patekus į tokias situacijas, skatinu neklausyti nepagrįstų argumentų ir lengva ranka nemokėti reikalaujamo mokesčio. Labai gaila, kad tokios pavienės situacijos gadina medikų bei sveikatos apsaugos įvaizdį. Tai – pacientų apgaudinėjimas ir noras pasipelnyti iš sudėtingos situacijos", – teigė A. Veryga.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus Gintaro Kacevičiaus teigimu, pacientai visada yra kviečiami jau pačioje paslaugos teikimo vietoje klausti, kodėl vienu ar kitu atveju reikalaujama mokėti.
„Jei gavus žodinį atsakymą pacientui kyla abejonių, ar mokėti reikalaujama pagrįstai, paaiškinimo jis gali kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigos administraciją papildomai raštu. Jei ir šis atsakymas netenkina, jis gali kreiptis į TLK, pridėdamas gautą įstaigos atsakymą, čekius bei kitus papildomus dokumentus", – sako VLK vadovas G. Kacevičius.
Papildomą asmens apsaugos priemonių paskirstymą Lietuvos medikams vykdo SAM. Gydymo įstaigoms išvežiota ne viena dalis iš Kinijos atskraidintų asmens apsaugos priemonių. Vien šįryt Kauno oro uoste nusileido dar vienas lėktuvas, atgabenęs beveik 19 tonų asmens apsaugos priemonių šalies medikams, kovojantiems su koronaviruso infekcija. Informacija apie Lietuvos medikams paskirstytus asmens apsaugos priemonių kiekius yra nuolat skelbiama čia.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad įstatymai numato tik keletą atvejų, kai už sveikatos priežiūros paslaugas pacientui reikia mokėti pačiam. Tą padaryti tenka privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) nedraustam žmogui bei tam, kuris pagalbos kreipiasi į sutarties su TLK nesudariusią gydymo įstaigą. Pačiam susimokėti taip pat reikia pacientui, norinčiam gauti gydytojo specialisto konsultaciją ar kitą paslaugą, bet neturinčiam siuntimo.
Mokėti reikės ir savo iniciatyva pasirenkant papildomas paslaugas ar procedūras, mokamas paslaugas, įrašytas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, bei norint gauti paslaugą be eilės. Pavyzdžiui, mokėti teks už kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologines procedūras, dantų implantavimą, akupunktūrą ir manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojų ar aviatorių pažymėjimus ir kt.
Ligonių kasos nuolat primena, kad PSD apdrausti žmonės už gydymą neturi mokėti iš savo kišenės, kai už tai jau sumokėta PSDF lėšomis. Papildomų mokėjimų negali reikalauti jokia sutartį su TLK sudariusi sveikatos priežiūros įstaiga, nepriklausomai nuo nuosavybės formos (valstybinė ar privati).
