Kaip praneša Statistikos departamentas, vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė 2009 m. pailgėjo 1,2, moterų – 1 metais.
2009 m. Lietuvoje mirė 42 tūkst. žmonių, tai 1,8 tūkst. mažiau negu 2008 m. Nors mirusiųjų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, per metus sumažėjo nuo 13,1 iki 12,6, šalies gyventojų mirtingumas 1,3 karto viršijo Europos Sąjungos vidurkį (9,7). Tik Bulgarijoje (14,2), Latvijoje (13,3) ir Vengrijoje (13) mirtingumas buvo didesnis negu Lietuvoje.
Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės didžiausias ES. 2009 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 67,5, moterų – 78,6 metų. Palyginti su 2008 m., vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo 1,2, moterų – vienais metais. Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė išlieka trumpiausia Europos Sąjungoje, moterų – nežymiai viršija tik Bulgarijos ir Rumunijos moterų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę.
2009 m. skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės buvo 11,1 metų. Per pastaruosius dvejus metus šis skirtumas sumažėjo 1,3 metų, tačiau išliko didžiausias ES.
2009 m. didžioji dalis (77,5%) mirusiųjų buvo 60 metų ir vyresnio amžiaus, 15–59 metų amžiaus mirusieji sudarė beveik 22 procentus, o 1–14 metų amžiaus vaikai – nežymią dalį (0,3%). 2009 m. darbingo amžiaus vyrų mirė beveik triskart daugiau negu šio amžiaus moterų.
Kūdikių mirtingumas mažėja
2009 m. mirė 181 vaikas iki vienų metų amžiaus, 1000 gimusiųjų teko 5 mirę kūdikiai. Kūdikių mirtingumas buvo mažesnis negu aštuoniose ES valstybėse: Rumunijoje (10,1), Bulgarijoje (9), Latvijoje (7,8), Slovakijoje (5,7), Lenkijoje (5,6), Kipre ir Maltoje (po 5,3), Vengrijoje (5,1).
Gyventojų mirtingumas 2009 m. sumažėjo beveik dėl visų mirties priežasčių, labiausiai – nuo infekcinių ir parazitinių ligų, virškinimo sistemos ligų, nervų sistemos ligų, taip pat dėl išorinių mirties priežasčių.
Kas antras mirusysis miršta nuo kraujotakos sistemos ligų
2009 m., kaip ir kasmet, daugiausia (23,3 tūkst.) žmonių mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Vyrų standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis (100 000 vyrų teko 671,5 mirusiųjų) buvo 1,7 karto didesnis nei moterų (384,9). Nors nuo 2007 m. vyrų ir moterų mirtingumo nuo šių ligų rodikliai šiek tiek mažėjo, tačiau išliko gerokai didesni negu kitose ES valstybėse: ir vyrų, ir moterų buvo treti pagal dydį, o ES vidurkį viršijo atitinkamai 2,5 ir 2,2 karto.
Nuo kraujotakos sistemos ligų miršta daugiausia 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonės. 2009 m. beveik du trečdaliai šio amžiaus mirusiųjų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų.
Penktadalis mirusiųjų miršta nuo piktybinių navikų
2009 m. nuo piktybinių navikų mirė 8130 žmonių, tai 136 mažiau negu 2008 m. Praėjusiais metais vyrų standartizuotas mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis nežymiai padidėjo – 100 000 vyrų teko 293,1 mirusiojo, moterų – sumažėjo (132,5). Vyrų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 1,3 karto, moterų – 1,1 karto viršijo ES vidurkį.
2009 m. vyrai daugiausia mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių (1149), prostatos (496) ir skrandžio (407) piktybinių navikų, o moterys – nuo krūties (594), skrandžio (281), storosios žarnos ir kiaušidžių (po 269) piktybinių navikų.
