Pirmąją sausio savaitę karštoji linija kasdien sulaukia beveik dvigubai daugiau skambučių nei buvo praėjusių metų lapkričio ar gruodžio mėnesiais.
„Ateina apie 15 tūkstančių, yra buvę ir iki 20 tūkstančių skambučių per dieną“, – teigia karštosios linijos vadovė Greta Beinaravičiūtė.
Įtemptai dirba ir didžiųjų miestų mobiliųjų patikros punktų medicinos specialistai.
Kaip informuoja Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro (VVSB) „Vilnius sveikiau“ direktorė Guoda Ropaitė-Beigė, dar praėjusių metų gruodžio paskutiniosiomis dienomis testuotis į sostinės mobilųjį testavimo punktą atvykdavo per 1900 pacientų. Dabar šis procentas išaugo 30 proc. ir kasdien siekia daugiau nei 3350.
„Pastebimas akivaizdus augimas. Didžioji dalis jų yra PGR tyrimai, o serologinių tyrimų yra atlikimas labai mažas – 97 ėminiai per dieną. Dažnu atveju tiek neatvyksta, tad būna ir 20-30 per dieną“, – nurodo ji, pridurdama, kad per pirmąją šių metų savaitę Vilniaus mobiliajame patikros punkte paimta apie 20 tūkst. ėminių.
Vietų Vilniaus mobiliajame testavimo punkte šį savaitgalį beveik nebėra
Testavimo apimtys sparčiai išaugo pasibaigus šventiniam laikotarpiui.
„Natūralu, kad per šventinį laikotarpį buvo daug kontaktų ir daug žmonių, vykstančių į užsienį pailsėti, kur sparčiai plito omikron atmaina. Visame pasaulyje ta atmaina yra dominuojanti ir natūralu, kad ji atėjo į Lietuvą. Tai turbūt būtent dėl tos atmainos yra tempai išaugę, o sakyti, kad tai būtent švenčių, buvusių susibūrimų ar koncertų pasekmė, būtų netikslinga“, – nurodo ji.
Specialistė taip pat nurodo, kad registruotis testams mobiliuose patikros punktuose daugumai jau gali nebepavykti – likusios vos kelios vietos. Todėl stebint pastarųjų dienų tendencijas nuspręsta atidaryti, plėsti apimtis ir atverti septintą testavimo palapinę.
„Lyginant savaitgalio dienas su savaitės dienomis, tai ta apimtis tikrai bus vienoda, tad sakyti, kad savaitgalį besitestuojančių žmonių yra mažiau, būtų neteisinga“, – teigia G. Ropaitė-Beigė.
Testavimo apimtys auga ir kituose miestuose
Išaugę besitestuojančių srautų neaplenkė ir Kauno, ir Klaipėdos mobiliųjų patikros punktų.
Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakoja Kauno miesto mobilaus testavimo punkto koordinatorius Lukas Pavlavičius, dar prieš savaitę čia medicinos specialistai atlikdavo 700-800 PGR tyrimų per dieną, o šiai dienai skaičius siekia 1700 ir daugiau pacientų.
„Tokie dideli skaičiai PGR tyrimų yra paimami pirmą kartą. Anksčiau gal ir būdavo po 1000-1100 PGR testų per dieną, bet 1700 yra didžiulis skaičius, kurio dar nebuvome turėję“, – sako L. Pavlavičius.
Kaip ir Vilniaus VVSB atstovė, taip ir jis neabejoja, kad besitestuojančių skaičius išaugo būtent dėl naujosios omikron atmainos: „Ji, kaip matome, iš mokslinės pusės, tiesiog žmonės greičiau užsikrečia, kadangi užkrečiamumas yra tikrai didelis ir tiesiog išaugo sergančiųjų skaičius“.
Siekiant užtikrinti, kad Kaune būtų užtikrinamas geresnis testavimo prieinamumas, anot L. Pavlavičiaus, sekti informaciją, užimtumo laiką mobiliajame punkte ir atidaryti laisvas vietas, kad žmonės per 24 val. galėtų patekti į mobilų punktų.
Klaipėdos mobiliajame punkte dar gruodžio mėnesį kasdien testuodavosi per 400 pacientų, tačiau dabar šis skaičius siekia 800-900.
Kaip teigia Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė, pacientai, norintys užsiregistruoti testui mobiliajame patikros punkte, turi nedelsti, kadangi vietos sekančiai dienai dažniausia būna užimtos – tenka registruotis į priekį.
„Dar iki šios savaitės mes dirbome dviem punktais, dabar jau dirbame trim punktais. Aišku, pirmas dienas buvo kiek iškreiptas vaizdas, nes mes dirbome visas šventines dienas, o aplinkiniai rajonai nedirbo.
Aišku, visi aplinkiniai žmonės iš visos apskrities suvažiavo pas mus, kadangi mes dirbame nuo 8-20 val. be išeiginių ir be šventinių dienų“, – teigia ji.
Hospitalizacijos išlieka stabilios
Nepaisant didelio augančio užsikrėtimų skaičiaus, hospitalizacijų apimtys dėl COVID-19 išlieka stabilios, konstatavo VUL Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius. Nors dauguma, užsikrėtusiųjų omikron, serga lengvai, neatmetama, kad kylant susirgimams galima neišvengti ir sunkesnių pacientų.
„Nežiūrint labai didelio ir greitai augančio užsikrėtimų skaičiaus, hospitalizacijų skaičius kol kas taip greitai nedidėja ir faktiškai paskutinės savaitės bėgyje išlieka toks pats.
Vidutiniškai Vilniaus regione ir Santaros klinikose užimta pusė aktyvaus COVID-19 gydymo lovų ir kiek daugiau nei pusė, apie 60 proc. užimta reanimacinių lovų. Žinoma, situacija gali pasikeiti, mes ją atidžiai stebime“, – naujausius duomenis pateikė F. Jankevičius.
„Sunkesnių absoliučiais skaičiais irgi gali padaugėti“
Klinikų vadovas teigė, kad kol kas nematoma sunkių atvejų dėl omikron, bet tokių pacientų gali padaugėti vėliau.
„Kol kas nematome labai sudėtingų atvejų, jų nepadaugėja. Ir, kaip žinia, kol kas nedidėja ir hospitalizacijų, tai yra, didžioji dalis, užsikrėtusiųjų omikronu, nereikalauja hospitalizacijos, simptomai yra pakankamai lengvi. Bet ką reikia turėti omenyje, kad daugiau ir greičiau augant užsikrėtimų skaičiui, tokių atvejų sunkesnių absoliučiais skaičiais irgi gali padaugėti. Tai mes tam ruošiamės“, – sakė jis.
Paklaustas, ar praėjusią parą fiksuotos vos 4 mirtys galėtų leisti prognozuoti, kad ši banga bus lengvesnė, Santaros klinikų vadovas tą tik patvirtino.
„Tikrai to tikimės ir viena priežasčių yra ta, kad visgi šalies imunizacija vyksta greitu tempu ir pagrindinės rizikos grupės žmonių vis daugiau gauna revakcinaciją. Tikrai žinome, kad 3 vakcinos dozė yra esminis apsaugos komponentas, nes ji ženkliai sumažina galimybę patekti į reanimaciją ir sumažina sunkią ligos eigą“, – kalbėjo jis.
Dėl izoliuojamų medikų gali prireikti pagalbos
F. Jankevičius taip pat neatmetė galimybės, kad gali augti izoliacijoje dėl omikron atsidursiančių medikų skaičius, kas vėl reikalaus telkti pajėgas.
„Šiuo metu Santaros klinikose izoliacijoje yra 8 žmonės, nėra labai daug. Bet šis skaičius gali išaugti ir tada vėl atsidursime problemoje, gali tekti pasitelkti kitas organizacijas – Raudonojo kryžiaus ir šaulius. Bet kalbant apie simptomus ir ligos sunkumą, rizikos grupėje yra tie, kurie neturi trečios dozės, o tarp medikų tokių yra labai nedaug. O po trečios skiepo dozės žmonės nepatenka į reanimaciją, tad ta apsauga yra labai aukšta“, – komentavo jis.
Praėjusią parą taip pat mirė keturi žmonės, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Nustatyti 3415 atvejų – didžiausias paros atvejų rodiklis nuo lapkričio 5 dienos. Atvejų šuolis fiksuojamas ketvirtą dieną iš eilės.
