Mirtinos avarijos sukrečia tragiška baigtimi. Jų skaičius suvestinėse vis dar gan didelis. Nors statistika šiemet optimistiškesnė. Lyginant su pernykščiu pusmečiu žūčių keliuose kiek sumažėjo.
„Šiais metais žuvusiųjų keliuose turime 75 per pirmą pusmetį, pernai per tą patį laikotarpį žuvo 86 žmonės. Tai akivaizdus mažėjimas, net 11 žuvusiųjų žmonių mažiau. Įtaką turi visos priemonės kompleksiškai, tiek gerėjanti infrastruktūra keliuose, tiek policijos vykdomos priemonės – šią vasarą intensyviai vykdysime neblaivių vairuotojų kontrolę keliuose, prie renginių didžiųjų, kurie vyks", – kalbėjo Kelių policijos tarnybos atstovė Laura Salokaitė.
Deja sužeistųjų skaičius gerokai išaugo. Štai pernai per pusmetį sužeisti 1325 asmenys, o šiemet iki liepos jau visu šimtu daugiau. Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkė L. Salokaitė sako , kad kai kurių nelaimių tikrai buvo galima išvengti, jei tik vairuotojai būtų laikęsi kelių eismo taisyklių:
„Pagrindinė taisyklė saugaus greičio nepasirinkimas, dažniausiai yra viršijamas leistinas greitis ir lenkimas draudžiamose vietose arba kur tai yra pavojinga. Dažniausiai žmonės žūsta užmiesčio keliuose, nes ten didesni leistini greičiai ir tie priešpriešinio išvažiavimo atvejai -tai dažniausiai ten užmiesčio keliuose."
Štai ši pernai lapkritį pakaunėje fiksuota avarija, kur žuvo dvi moterys – yra skaudi pareigūnės žodžių iliustracija. Tad Lietuva sau kelia ambicingą tikslą iki 2050-ųjų – žuvusiųjų skaičių sumažinti iki nulio
„Ta nulinė vizija 50-ais metais lengva kalbėti tai yra pakankamai toli tai yra dekada iki 30metų, mes siekiame tą programą ir numatę, kad padės sumažinti per pusę", – teigė Susisiekimo ministerijos atstovas Vladislav Kondratovič.
Toks projektas „Vizija – nulis“ jau įteiktas Vyriausybei. Jame visas pluoštas siūlymų:
„Vairavimo kultūros formavimas, kultūringesni, kad būtų vairuotojai. Tai vienas dalykas. Tai galima pasiekti per švietėjišką veiklą, per eismo ribojimą, per eismo kontrolę, per inžinerinių infrastruktūros priemonių įrengimą – salelės, pėsčiųjų perėjų sutvarkymas", – tikino V. Kondratovič.
Jei ministrų kabinetas programai pritars, pokyčiai atsiras jau kitąmet. Jei dabar už iki 10 kilometrų viršytą greitį policija įspėdavo, po pakeitimų bus skiriama bauda. Kalbinti praeiviai ir vairuotojai sako kad šis siūlymas – perteklinis:
„Skaitau, kad nerealu dešimt, dešimt turi būti kažkur tai taip – gali būti spidometro paklaida, gali būti, kad tu lenkti išėjai."
„Mašina yra mašina, tai yra potencialiai pavojingas daiktas, bet kas bet kaip gali atsitikti, taip kad čia nulį pasiekt- skaitau nerealu. – O sumažinti? – Sumažinti, aišku, galima, bet ne baudomis."
Įgyvendinus pokyčius atsiras daugiau greičio kontrolės matuoklių, o informacija apie 50 km/h greitį viršijusius kelių erelius kaip mat bus perduota pareigūnams ir šie galės juos operatyviai stabdyti. Planuojama stebėti, kad keleiviai segėtų diržus bei rengti daugiau policijos reidų. Štai šias griežtesnes priemones – gyventojai sveikina:
„Aš manau, kad bet kokia priemonė, kuri sujudina ir žmones, ir tuos, kurie mus saugo. Mes girdime – ir tai gerai."
Gyventojai sako, pasigendantys didesnės pėsčiųjų kontrolės, ir griežtesnių sankcijų jiems:
„Pėstieji nesaugūs, nežiūri, kaip jie vaikšto, per perėją eina su telefonu net nepažiūri, su kapišonu ant galvos."
„Jie prieina prie perėjos ir eina per perėja- aš teisus. O tai gal man stabdžiai atsisakė – gal kas – pasižiūrėk žmogau."
Ir čia susisiekimo ministerija patikina, kad pėstieji taip pat bus kontroliuojami, griežtės transporto priemonių patikra, planuojama lėšų skirti ir kelių gerinimui ir eismo dalyvių švietimui.
