Tiesa, kilus dideliam pasipiktinimui parlamentarės jau linkusios taisyti savo projektą, sako, gal parduotuvės ir darželiai sodų gyventojams visai nepamaišytų.
Patekę į sodo bendriją, dažnai išvysite ne trobeles su šiltnamiais ir šuliniais, o visą asortimentą paslaugų. Pavyzdžiui, galima susiremontuoti automobilį, už kelių dešimčių metrų yra viešbutis, jei pabostų nakvoti namie, o dar čia pat veikia ir vaikų darželis. Tačiau, pagal naujausią siūlymą, sodų bendrijose jokių komercinių paslaugų likti negalėtų, nes čia reikia ilsėtis, o ne triukšmauti. Tokie pasvarstymai kaip reikiant įsiutino vietos gyventoją Vytautą.
„Ar mums rūpi, kad žmonės turėtų darbo, ar mes norim, kad kažkuriems netrukdytų garsas, kad nė musė nepraskristų? Tai tegul jis keliasi į vienkiemius“, – piktinosi vyras.
Vytautas sako, kad sodų teritorijos išvis jau seniai tapo prabangių namų kvartalais. Tuo nesunku įsitikinti ir matant pravažiuojančius automobilius, ir pačius namus, kurie anaiptol nepanašūs į varganus medinukus. Tradicinius sodo namelius čia galima suskaičiuoti rankų pirštais. Tačiau Seimo narės nusprendė, kad sodai yra išskirtinė vieta, skirta ilsėtis ir ravėti daržus.
„Tai yra rekreacinė zona poilsiui ir normalioms gyvenimo sąlygoms sudaryti, kad žmogus perka, žino, ką perka, tikisi ramybės, gamtos“, – teigė viena iš įstatymo projekto iniciatorių socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė.
Tik pačių sodininkų seimūnų vizija neįtikina. Jau kitoje sodų bendrijoje laiką leidžiantys sutuoktiniai Laima ir Algis iš tiesų atitinka tradicinių sodininkų apibrėžimą, vasaromis užsiaugina daržovių.
„Kam čia draust, kam tie draudimai? Aplinkui gyvena žmonės – jiems čia pat apsipirkti geriau“, – sakė sodų bendrijos gyventojas Algis.
Priduria, kad čia nėra parduotuvės, tačiau norėtų, kad būtų.
„Tik kioskeliuose kad nebūtų alkoholio, tai būtų gerai, aišku“, – kalbėjo Laima.
Socialdarbietei R. Šalaševičiūtei ir „valstietėms“ Astai Kubilienei, Aušrinei Norkienei ir Laimutei Matkevičienei idėja soduose apriboti ūkinę-komercinę veiklą esą kilo dėl pačių sodininkų skundų. Sodų bendrijų visoje Lietuvoje yra per tūkstantį. O jose gyvena šimtai tūkstančių žmonių.
„Dėl ko skundėsi žmonės – dėl to, kad yra lentpjūvės, autoservisai. (…) Maži vaikučiai su dviratukais, paspirtukais, o keliai siauri, tai yra net pavojus gyvybei“, – tikino R. Šalaševičiūtė.
„Čia yra kažkokia atgyvena, panašiai kaip ir kolektyviniai sodai. (…) Čia yra noras grąžinti kolektyvinius sodus ar žmones, kurie ten gyvena, į brandų sovietmetį, visiškai nepasižiūrint, kad situacija radikaliai pasikeitusi. Dalis šitų sodų yra elementariai gyvenamieji kvartalai“, – aiškino analitikas Žilvinas Šilėnas.
Ten, kur parduotuvių yra, netrūksta ir pirkėjų. Į vieną tokių užeiname paklausti, ką žmonės čia perka dažniausiai.
„Paslaugos, kurios yra gyventojų infrastruktūros gerinimas, tarkim, mažos parduotuvės, kirpykla, vaikų darželis, dienos centrai. Bet šitų objektų įrengimas turėtų būti derinamas su bendrija“, – komentavo R. Šalaševičiūtė.
Tačiau autoservisams, lentpjūvėms ir kitiems panašiems objektams galas esą turi ateiti.
„Kol Lietuvoje ūkinė-komercinė veikla yra legalus žmonių užsiėmimas, tol, manau, nei soduose, nei mikrorajonuose, nei kaimuose jos drausti negalima“, – sakė Ž. Šilėnas.
Įstatymai atgaline tvarka negalioja, taigi, jau dabar soduose esantys ūkiniai-komerciniai objektai neturėtų būti naikinami, galėtų būti uždrausta tik naujų statyba. Tačiau tam dar turės pritarti visas Seimas.
